07 rugpjūčio 2008

Žvelgiant į rudenį

Pamažu, bet sėkmingai braukau įvykius, renginius, susitikimus, bei kitas dienas iš savo kalendoriaus. Liko juk tik mažiau nei mėnuo iki rudens semestro pradžios. Laukiu to, lyg kokio išganymo. Atrodo, kad ims ir išsispręs viskas, kas šiuo metu manęs netenkina. Žinau, kad pats viską turiu išspręsti, bet va dabar atrodo, kad viskas susitvarkys savaime, su tuo vienu skaičiuku 9, kuris reikš jog jau rugsėjis.
Ištiesų, pavargau. Pavargau nuo visos tos vasaros, vasarinės veiklos ir dar kažko. Gal aš tiesiog pavargau nuo savęs?
Naujaisiais mokslo metais laukia daug naujų dalykų, išukių ir, žinoma, dar daugiau darbo. Šiuo metu jaučiu, jog esu pasirengęs visą tai priimti. Pasirengęs ne tik priimti, bet ir sėkmingai susidoroti.
Bet kartais, kaip kokiam mažam padariūkščiui norisi sulysti į kampą ir beviltiškai kvyktelti, jog ir jis turi jausmus, nėra amžinas, jo sveikata genda ir mintys būna pasyvios. Ir labai dažnai, tikiu, kad ne man vienam, tokioje situacijoje yra atsakoma, pats sau atsakai, kad tiesiog tam dabar nėra laiko.

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

viena galva yra gerai, dvi jau negrazu!!!!

Flasko rašė...

Visai gražu, jei tos dvi galvos yra ant skirtingų kūnų, bet veikia išvien.