Nostalgijos sėkla

Viskas prasidėjo nuo to, jog turiu, nemeluodamas, tikrai kuo puikiausią kovos su stresu sugebėjimą. Gal netgi kaip super galią išvardinčiau. Nesijaudinu beveik dėl nieko ir beveik niekada. Egzaminus priimu kuo ramiausiai, pasaulio pabaigą turbūt stebėčiau su buteliu alaus ant kokio stogo ir šypsočiausi.
Štai tik dabar ir tai dar nevisai, pradedu suprasti savo išvykimo pasekmes. Tiksliau sakant pajausti. Jau senokai žinojau kad mokslas Malaizijoje, praktiškai reiškia atsisveikinimą su Lietuva. Na, vienu iš geresnių atvejų po to norėčiau dirbti Lenkijoje.
Na žinoma, galima sakyti, kad ryšiai ir tikri draugai nenutrūksta, bet trys metai kitoje pasaulio pusėje jau šis tas. Tikiuosi visi šitie suvokimai užspaus mane po truputį o ne užgrius belipant ar be išlipant iš lėktuvo, taip, kad susileisiu visiškai..

Tai va..

Tai va, kažkaip jau visai apsipratau su tom išvykos nuotaikom. Popieriai sutvarkyti. Mokslai užbaigti, nors ir nelabai sėkmingai. Manau, kad paskutinį mėnesį pasiliksiu susidėlioti paskutiniams taškams, susidėti daiktams. Parašyt savo nuveiktų darbų ataskaitą Studentų atstovybėje, išrinkti naują pirmininką.. Žinoma dar atsisveikinti su visais panorusiais, tad jei tokių dar rasis, prašom kreiptis iš anksto, paskui gali būt kebloka sudaryt vakarėlių grafiką.
Manau, kad pasirinkau visai tinkamą blogo šabloną. Nors ir ne pačio darytas, tikiuosi vieną dieną atsitiks ir tai, kad blogą papuoš vienetinis šablonas. Šiaip, aš lieku atviras pasiūlymams šiuo klausimu.

Viso gero Lietuva, iki pasimatymo, mielieji..

Reikalas tas, kad, atrodo, sutikau vieną iš didžiausių savo svajonių. Studijas, kurios paklos man tiesų kelią į kompiuterinių žaidimų kūrimo pasaulį.
Viskas prasidėjo, kai lapkričio 17 dieną, games.lt puslapyje perskaičiau straipsnį, kuriame rašoma, kad Tarptautinis Limkokwing kūrybinių technologijų universitetas suteikia dešimčiai lietuvaičių progą baigti bakalaurą, trejų metų trukmės, su didžiule nuolaida. Tarp siūlomų specialybių buvo viena baisiai patraukusi dėmesį, vadinasi Games Art Development. Keleto dienų eigoje straipsnį perskaičiau bent keturis kartus, kol kažkas dingtelėjo.. Ir nusprendžiau, kad būtų šaunu važiuoti. Beje, kas dar neskaitė straipsnelio, pasakysiu jog veiksmas vyks Malaizijoje.
Žinoma, buvo laikas, kai gyvenau dvejonėse, bet kuo toliau, tuo vizija ryškėjo. Galutinai nusprendžiau supažindinęs su šia idėja artimiausius draugus ir tėvus. Nors momentas kada nubraukiau šalin visas abejones įvyko per meno istorijos paskaitą, kai sąsiuvinio kampe parašiau žodelį - važiuosiu.
Dokumentai jau beveik tvarkoje, šiandien gavau patvirtinimą, kad esu įtrauktas į studentų sąrašus. Taigi, kitų metų, sausio mėnesį teks apleisti savo tėvynę. Tiesa, nežinau kuriam laikui, nes grįžti namo savaitgaliui iš Malaizijos, tai ne tas pat, kaip šiaip grįžti namo savaitgaliui. Šis blogas taps viena iš didžiausių sąsajų su visais, ką palieku čia ir viskuo, ką atrasiu ten. Stengsiuosi kuo dažniau, įdomiau ir spalvingiau pateikti vieno, mažumėlę išprotėjusio lietuvio gyvenimą vienoje iš labiausiai pietryčių Aziją atspindinčių šalių. So stay tuned!

Kas geresnio mūsų laukia..

Na, ekonomikoje nieko gero nebus, studentų gyvenimas prastėja.. Bet ne apie tai.

Vakar vyko Spike Video Games Awards. Laukiau pusę nakties, bet taip ir nesulaukęs užmigau. Nuodėmė man už tai, eisiu keliais pragaran. Visgi, šiandien pasauliui nušvito ne vienas puikiai atrodantis projektas, tad plačiau apie tai.




Mafiozo gyvenimas mus baisiausiai sudomino po Krikštatėvio, na, bent jau vyresniąją kartą, bet ne ką mažesnį įspūdį padarė žaidimas Mafia: The City of Lost Heaven. Ilgai tylėję Illusion Softworks, arba labiau žinomi, kaip 2K, 2007 paleido gandą apie naujai kuriamą žaidimo tęsinį. Pagaliau sulaukėme pristatomojo žaidimo filmuko.
Sudomino tai, jog bus atskleista ir linksmoji mafiozų gyvenimo dalis, o ne vien kulkos, prekės ir kraujas. Galima spėti, kad žaidimas nestokos žiaurumo, nelegalių darbelių, bet ir sodraus humoro su ironijos prieskoniu. Veiksmas taip pat nukeltas tolyn, sveiki atvykę į rokenrolo laikmetį, ketvirtąjį dešimtmetį! Video čia.



Netgi labai sudominęs prrrrojektas. Pirma mintis žiūrint video buvo: ''su šituo puikiai susidorotų Capcom (Rezident Evill ir Devil May Cry)". Vis tik kyla klausimas ar pateiks EA kokybišką, pavadinimo vertą žaidimą, ar ne. Pirminiai vaizdai, pristatant Dantę užkabina, bet blykčiojantis game play truputi nugąsdina (ir ne iš gerosios pusės) Visi žino EA, kaip puikius sportininkus ir lenktyninkus. O nepriekaištingo statuso action RPG kūrime jie neturi. Belieka pasimelsti už žaidimą kuriančią komandą, nes užkabinus legendą ir jos tinkamai neišaukštinus, jiems tikrai grės tikras pragaras! Video čionais.



Šiaip, visi jau žino, kad gretimai išleidžiamas filmo ir žaidimo duetas yra nieko nertas. Arba vienas, arba kitas šlubčioja ir konvulsiškai velkasi iš paskos, kol geriau sukurtasis pameta savo išgamą brolį. Pavyzdžiui Šrekas II ar Transformeriai. Filmai neblogi, o štai žaidimai apverktini. Kaip bus dabar? Dar neaišku..

Terminator: Salvation

Žaidimas
Filmas

Watchmen

Žaidimas
Filmas

Jau greitai

Oi, labai, labai greitai. Laukite naujienų, sekite žinias ir maniškį blogą, arba RSS..

Kiek (ne)kainuoja laisvė

Šįvakar mano veidą perkreipė morališko ištuštėjimo, bjaurios konvulsijos ir beprasmybės tipo grimasa, kai teko perskaityt tekstą, kūrį, skaudančia šrdimi, publikuoju apačioje.



Štai pokalbis nutikęs iškart po to.



Po visko pasijutau išties.. Laisvas. Turiu laiko ir žinau jog neprivalau jo išnaudoti žaidimui. Jausmas tikrai neblogas. Buvimas prie kompiuterio paprastai vyksta pagal sustatytą tvarką.
Emailų (kurių nenorėjau atrašyti ar perskaityti dieną) atrašymas ar perskaitymas.
Forumų tikrinimas.
Naujienų skaitymas (aktualių)
Šiaip web browse'inimas.
World of Warcraft, tiek, kiek tempiu. Kartais, užsibufinu kavos eleksyru ir tempiu dar ilgiau. Smagu jei niekur nereikia eiti ryte, visai kaip dabar, kai prasidėjus sesija.

Taigi, galiu veiktį ką noriu. Gal dar kartą pereiti Prince of Persia?..

OMG, Im such a sickou!

Pe-e-e-e ržiūūros

Kaip ir anksčiau, du kart per metus man užeina laikotarpis, kai verkšlenu koksai ašai vargšelis ir nabagėlis, nes įtampos, darbų ir miego santykis visiškai nesuderinamas su logikos ir sveikos gyvensenos savokomis.

Whell gues WHAT!

Pe-e-e-e ržiūūros jau praėjo, o aš neišstenėjau nei vieno pasigraudęnimo E erdvėje. Šaunuolis. Jaučiuosi nusipelnęs atlygio. Pavyzdžiui banano. Nu ir ką? Atėjo, praėjo, baisaus čia daikto.
Atvirai sakant žinojau žinau ir žinosiu, kad sumaliau tikrą nesąmonę, tiek piešimo, tiek specialybės rezultatai suknisti.

Thanks for Your attention.