Filmą Scarface pirmą kartą pažiūrėjau daugiau nei prieš metus laiko. Kartu siekdamas pagilinti bendrąjį išsilavinimą ir tikėdamasis pramogos. Na, pramogos nesulaukiau praktiškai jokios. Nesakiau kad filmas blogas, man jis tiesiog nepatiko. Ir dėl to man pačiam buvo keista, nes Scarface priklauso tiek rašytiems, tiek nerašytiems tikrai vyriškų filmų sąrašams.
Pirmi du filmo trečdaliai buvo tvarkoj. Jaučiau kaip smagiai smegenyse pinasi gijos su Grant Theft Auto Vice City žaidimu. Bet pabaiga.. Išvada kuri kirto į smegenis pasibaigus filmui buvo kažkokia absurdiška.
Taigi, Tonis Montana yra emigrantas iš Kubos, kuris nuo eilinio smogiko pakilo iki narko barono, yra neeilinis talentas (čia be ironijos). Bet per visą savo karjerą jis neišmoko visiškai nieko ir liko toks pat idiotas koks buvo filmo pradžioje.
Su savo aplinkos žmonėmis, nesvarbu priešai jie ar draugai, jis elgėsi kaip su šiukšlėmis. O didi išmintis, kurios turėtų laikytis savo gyvenimą branginantis piniguočius, skelbia kad priešus reikia laikyti dar arčiau nei draugus. Reikia elgtis subtiliai, kaip Donas Korleonė, pavyzdžiui..
Bet tiek to. Pažiūrėjau, nesupratau ir nuėjau toliau gyventi. Prieš kelis mėnesius, kai dar aktyviai kūrėmės naujame būste, namie atsirado šitie du paveikslėliai. Man patiko jų spalvos, kompozicija ir jie gražiai atrodo koridoriuje. Su Bulvariniu skaitalu ir tais dviem vyrukais viskas tvarkoj, bet Tonis.. Man tik parėjus jis visą laiką iš padilbų stebi mane. Dažniausiai norisi nusukti žvilgsni ir tada pasikabinti švarką. Žinau jog žvilgsnių karo su juo nelaimėsiu. Taigi, jis kabo ten, visada žiūri ir primena man apie save kažkokius dalykus kurių aš visai nesuprantu.
Nesupratau iki šiandien. Taigi, ryte aš sau kepiausi kiaušiniene ir apie nieką per stipriai negalvojau kai suvokimas pats aplankė. Scarface yra tiesiog filmas apie paprastas vyriškas problemas. Bene viską kas ten įvyko dabar galiu susieti su paprastu savo gyvenimu.
Dirbi visą dieną sunkiai, pavargsti žmogus gi. Turi gražiausią moterį pasaulyje, bet ir ji kartais užknisa. O čia dar visokie liurbiai kur nesugeba tau prilygti, lenda kartais, akis drasko. O kur dar giminaičiai su savo problemomis. Įtampa tikrai užknisa taip kad kartais norisi pasiimti savo mažąjį draugužį (ne, ne tą draugužį), ir išspręsti visas savo problemas vyriškai.
Apie filmą dar laukia pokalbis su kolegomis darbe. Pažiūrėsiu ką jie turi pasakyti.
