13 balandžio 2010

Geri grūdai žada gerą derlių

Kaip gi gykas (suprask - aš), gali nelaukti vieno ar kito, ar visos krūvos filmų, pasirodysiančių ne už kalnų. Todėl trumpai apie kelis iš jų.



Šitas.. Tiesa sakant pamačiau treilerį tik šiandien ir beveik atsitiktinai, bet atrodo visai neblogai. Šiaip jau filmais per daug stengiuosi nesidomėti, nes dažnai būna, kad net treileris gali atskleisti per daug, todėl šios taisyklės ir laikysiuosi. Na, dar nekenkia užklysti į IMDB ir paskaičiuoti filmo reitingą, išreikštą žvaigždelėmis. Jei amerikietiškas produktas turi septynias žvaigždutes, tai jis tikrai vertas dėmesio, jei šešias, vistiek galima žiūrėti..



Geležęžmogis. Sakykit ką norit, o man dažnai sako, kad pirmas filmas buvo niekalas, bet aš vistiek ginsiu savo nuomonę ir sugalvosiu šimtą kontra-argumetų jūsiškiams. Nebuvau Iron Man fanas, žinojau, kad toks herojus egzistuoja komiksuose, kad jis turtingas ir jo vardas Tonis Starkas. Bet po pirmojo filmo supratau, kad veikėjai, kurie neturi jokių super galių, išskyrus pinigus ir triženklį IQ (+ Betmenas), visai veža. Veiksmo ir humoro užtaisas, ir pavydus jausmas, matant, kaip Starkas skrieja padebesiais, besiklausydamas senos rock muzikos. Come on, aš tai skirstau filmus į dvi kategorijas: tokius, per kuriuos galvoti negalima ir tokius, per kuriuos galvoti nereikia.



Tiesa, šis jau pasirodė.. Na ir kas, kad mane žavi vyrai tamsiais paltais ir plačiomis skrybėlėmis? Jau nuo Chakan the Forever Man laikų, taip apsitaisęs kovotojas kelia pagarbą. Van Helsingo mada išties nemirtinga, pirštų neužtektų suskaičiuoti kiek jau veikėjų pasaulyje laksto apsitaisę, kaip šis. 


Ir dar pulkelis filmų:




Istorinis, batalinis epas. Tasty..



Nicholas Cage yra vienas iš mano mėgemiausių aktorių, nes jis visada vaidina save, todėl jo veidas tam idealiai tinka. Sakydamas vaidina save, turiu mintyje tuos atvejus, kai aktoriui tiesiog pritinka vieno tipo vaidmenys. Kaip, pvz. G. Clooney idealiai tinka vaidinti lovelasus, o S. Stallone - šiknąspardžius. Taigi, N.Cage, šiuo atvėju, turi paslaptingo, šaltakraujo ir sugadinto gyvenimo personažo įvaizdį. Su draugais netgi turime specifinį terminą, apibūdinti tokius personažus - Fucked up Life Character.
O jei viskas dar vyksta viduramžiais, kvepia kardu pralieto kraujo čiurkšlėmis.. Super tasty.



POP.. Rodos, kad pamažu Prince of Persia frančizė tikrai tampa POP. Trys žaidimai, kurie nenuvylė (gal tik paskutinis), dabar laukiam ketvirtojo, kuris akivaizdžiai pritemptas ir dar filmo, kuris apjungia pirmąja ir antrąja POP žaidimų dalis.. Kai pirmą kart išgirdau apie šį filmą, labai nusigandau, nes jį pastatė Disney.. Išsigandau ne dėl Disney, o dėl to, kad Disney apsiėmė kruviną ir brutalų žaidimą paversti į filmą.. Disney..
Bet kaip tai treileris mane šiek tiek nuramino, bet vistiek.. Disney..



Vėl Disney.. Nu bet, pavadinimas pats kalba už save. Jei perskaitę TRON nieko nesupratot, tai nežiūrėkit šio filmo.



Pirmą kart žiūrėdamas treilerį, pirmą trečdalį mąsčiau ar čia žaidimo pristatymas, fan made stuff ar dar kokis tai pokštas. Pasirodo, kad ne. Tvirtinu, kad trečia Resident Evil filmo dalis buvo tikrai liuks, jei nukirptume paskutines 5 minutes, ten, kur parodo šimtus Millų Jovovich. Svaičiojau, kad norint, jog ketvirtas filmas nebūtų visai šalmštas, reikės sukurti logišką paaiškinimą, kaip jos mirs. Viena iš versijų -, jog visos tos, klonuotos merginos buvo neatsparios gripui ir vos pasiekusios paviršių tiesiog pasigavo slogą ir numirė.
Vienaip ar kitaip, jau susitaikiau, kad man privalu mėgti tokius filmus, nes jų nemėgdamas atkąsčiau ir išspjaučiau riebų kąsnį, nuo to kas dar liko populiariojoje kultūroje ir nepykina manęs.



O šito filmo turbūt laukiu labiausiai.. Čia lyg būtų vakaras su gera kompanija, alumi, šašlykais ir kažkas pasakytų, kad derėtų surinkti visus tuos kiečiausius ir sudėti į vieną filmą, kur jie išžudytų kelis tūkstančius žmonių. Ir ne kokiais tai sci-fi daikčiukais, o tiesiog stovėdami ir šaudydami, arba daužydami kumščiais. Nežinau kur aš buvau, bet toks vakaras tikrai įvyko ir kažkas tai tikrai pasakė. Aš juk užaugau su jais, ir jie visi buvo tikrų veiksmo filmų etalonai, senais laikais, kai veiksmo filmas susidėdavo iš aktoriaus ir veiksmo.

12 balandžio 2010

Pirmoji RPG Fiesta

Teko man toks jau malonumas, praėjusį savaitgalį, Kaune, sudalyvauti RPG Fiestoje. Veiksmas buvo iššauktas žmonių iš fantastika.lt bendruomenės.
Kokį velnią visi ten veikė?
Na, jei jau fantastai, tai reiškiasi, kad turėjo veikti kažką fantastiško. O taip ir buvo, nes visi susirinko žaisti kabinetinius RPG žaidimus. Trumpai nupasakojant, grupelė žmonių susėda aplink stalą, susikuria personažus, pagal atitinkamas taisykles ir pradeda žaisti, pagal numatytą scenarijų. Žaidime dalyvauja numatytas skaičius žaidėjų ir meistras, kuris yra atsakingas už visą žaidimo procesą. Taip sakant, meistras yra dievas, kuris pasakoja istoriją ir stebi, kaip žaidėjai veikia jo sukurtame pasaulyje.
Mūsų atveju (aš dalyvavau sesijoje skirtoje visiškiems naujokams, o žaidėm pagal GURPS sistemą), mes tryse buvome detektyvai, Lietuvoje, esamu laiku. Situacija buvo tokia, kad visas Šiaulių miestas apkrėstas keistos epidemijos (suprask, visi Šiauliai tampa zombių miestu), ir apsuptas armijos, kuri nieko neišleidžia ir neįleidžia vidun. Mūsų užduotis buvo patekti į miestą, surasti numatytą žmogų ir jį iš ten išgabenti.
Iš šono visa tai atrodo, lyg keturi žmonės sėdėtų ir šnekėtųsi, kartais energingai, ginčydamiesi, kartais ramiai, karts nuo karto mesdami kauliukus ir skaičiuodami kažin ką.. Ne iš šono viskas atrodo lygiai taip pat. Mes (žaidėjai), sprendžiame ką ir kaip darome, meistras pasakoja ką ir kaip įtakojo mūsų veiksmai ir kas vyksta toliau. Kauliukai metami tam, kad būtų nuspręsti kai kurie įvykiai, pvz. kiek žalos žaidėjas padaro priešininkui, ar pavyks atidaryti duris ir t.t.

Kabinetinis RPG yra, kol kas, plačiausias ir mažiausiai suvaržymų turintis RPG žanro žaidimas, su kokiu man tik teko susidurti. Ten turi visišką fantazijos laisvę, žinoma, galioja logikos dėsniai, ypač stipriai jaučiamas veiksmo ir atoveiksmio dėsnis. Žaidimas reikalauja mąstymo, vaidybos ir visokių kokių, įgūdžių. Mūsų sesija truko apie penkias valandas, kurios tiesiog pralėkė ir pralėkė labai smagiai.


Apie pačius fantastus, na, jie tikrai neatrodė taip, kaip paveikslėlyje. Ant stalų stovėjo alaus bokalai (vis tik veiksmas vyko bare), buvo daug juoko ir gerų emocijų. Visi susirinko gerai ir kokybiškai praleisti laiko, ką , būtent, sėkmingai ir darė. Šiaip tai visada džiaugiuosi pakliuvęs į tokių pomėgių turinčių žmonių ratą, tada gali laidyti juokelius, suprantamus tik tam tikrai žmonių grupei ir likti visiškai suprastas. Na, žinot, tuos visus bajerius apie žaidimus ir filmus? Tai va, jie tikrai kerta apie tai ir moka iš visko šaipytis. 

Žaidžiau tik vieną sesiją, kuri truko iki 6pm, po jos vyko dar viena, iki 22pm ir vėliau naktinė, iki pat ryto. Kažin kaip norėjau suguldyti įspūdžius o ir po vienos sesijos smegenys pasijuto išsunktos. Dar pastaruoju metu paveikus ką nors intensyvesnio pradeda kamuoti menkutis galvos skausmas, bet, tai labai laikina. 

Net neabejoju, kad ateityje dalyvausiu dar ne vienoje RPG fiestoje, nes man žiauriai patiko šitas reikalas.

09 balandžio 2010

Laikas, arba filosofinio atspindžio pavadinimas dažnai neatitinka turinio.

       Ir atrodo, kad nieko nėr geriau, nei suprasti, kad pats esi savo laiko šeimininkas. Ir pasirodo, kad ne visiems galioja vieningos nuostatos. Yra, kad kai kam, būna produktyviai palankiau, kad jų laiko šeimininkas, dalį dienos būtų kas nors kitas.
Ne, nu, jau nusibodo, kad namai man turi turėti aukštojo mokslo įtaigos statusą. Iš dalies tai smagu, gali kavos bet kada gaut, bet kokios, už jokią kainą, bet iš dalies jau ir užkniso.
Čia visokių ritualų esu prisigalvojęs, kaip susižadinti darbines čakras. Tai reikia atsikėlus paskaityti knygą, išvesti šunį, pasidaryti pusryčius, tada inkalti kavos prie kompiuterio, tikrinant emailus ir skaitant blogus, tada apsitvarkyti aplink save, na, pasidėti popierius į vietą, pieštuką į pieštukinę ir t.t. Kadangi nuo atsikėlimo iki to, kol pasidomiu viskuo, kuo reikia (arba ne), pasidomėti, ir kavos puodelio būna praėję jau valanda ar daugiau, tuomet nueinu išsiplaut puoduko ir pasidaryt arbatos. O po to.. O po to būna tiesiog po to.
Vienas puodelis po kito.


Neseniai pagaliau užsisakiau Wacom'ą,
kurio dabar, kaip paaiškėjo, lauksiu mėnesį, kaip nieko. Maža to vyrukas, iš kurio pirkau (jis gyvena Kanadoje), parašė, kad vietoje planuotų 44$ siutimo mokesčio paliko 66$ pašte. Tai ką man dabar daryt? Jau prieš dieną sumokėjau visą sumą, kokia buvo sutarta, o buvo nurodyta kaina, plius siuntimo išlaidos. Tai dabar, išeina, kad tuos 22$ jis paliko iš savo kišenės papildomai. Nežinau ką tokiu atveju reikia daryti pagal Ebay moralines nuostatas.. Tiesa sakant, man visai tas pat.







Doh, taip tingėjau ką nors rašyti, kad nutariau (kalbant apie originalumą) sudėti visko į koliažą ir tiesiog nudrėbti.



Nea, pasirodo, kad tiesiog negalėjau sustoti, kai pradėjau galvoti ir palikti kažką čia, tiesiog nudrėbtą neleido sąžinė. 
Pamąsčiau, kad norčiau sudalyvauti kokiame nors socialiniame tyrime, kurio finale paaiškėtų, kad darau ką nors labai kitaip, nei visi kiti visuomenės nariai. 
Pavyzdžiui dalyvaučiau tyrime "Kokią vietą dienos ritualuose jums užima dantų valymasis ir ką galvojate tai darydamas?". Tuomet galėčiau atsakyti, kad užima vidutinės reikšmės vietą, dantis valausi apie dvi minutes ir visuomet nukrypstu į apmąstymus apie socialinę individo padėtį už ir prieš moralės normos ribas. Na, dar kyla pasvarstymai apie Černobyli ir tai, kad Baltarusijoje, visai šalia Lietuvos vėl stato šiltnamiuką grybui. 
Jei užsimanysite paporinti apie ką Jūs galvojate valydamiesi dantis, nesidrovėkite, šitaip tikrai surengsim mikro tyrimą. 

Jei dar apie dantis, tai šiandien, 2pm išvedęs laukan šunį, įsijungiau telefoną ir gavau SMS iš draugo, cituoju: "Čia žavios dantistės, studentės nr. ********. Užrašė tave penktadieniui, 12:15..." 
Pirmiausia supratau, kad penktadienis yra šiandien, kad jau gerokai po laiko ir kad neturiu sąskaitoj nė lito. Tai čia išėjo, kad pavedžiau žavią odontologę, studentę, to net nežinodamas. 
Pamoka galėtų būti tokia, kad nedarykite gero žmonėms, kurie nėra socialiai aktyvūs. Niekad, bet su smulkiomis išimtimis...