17 birželio 2012

Apie vyrus, vyriškai.


Filmą Scarface pirmą kartą pažiūrėjau daugiau nei prieš metus laiko. Kartu siekdamas pagilinti bendrąjį išsilavinimą ir tikėdamasis pramogos. Na, pramogos nesulaukiau praktiškai jokios. Nesakiau kad filmas blogas, man jis tiesiog nepatiko. Ir dėl to man pačiam buvo keista, nes Scarface priklauso tiek rašytiems, tiek nerašytiems tikrai vyriškų filmų sąrašams.

Pirmi du filmo trečdaliai buvo tvarkoj. Jaučiau kaip smagiai smegenyse pinasi gijos su Grant Theft Auto Vice City žaidimu. Bet pabaiga.. Išvada kuri kirto į smegenis pasibaigus filmui buvo kažkokia absurdiška. 
Taigi, Tonis Montana yra emigrantas iš Kubos, kuris nuo eilinio smogiko pakilo iki narko barono, yra neeilinis talentas (čia be ironijos). Bet per visą savo karjerą jis neišmoko visiškai nieko ir liko toks pat idiotas koks buvo filmo pradžioje. 
Su savo aplinkos žmonėmis, nesvarbu priešai jie ar draugai, jis elgėsi kaip su šiukšlėmis. O didi išmintis, kurios turėtų laikytis savo gyvenimą branginantis piniguočius, skelbia kad priešus reikia laikyti dar arčiau nei draugus. Reikia elgtis subtiliai, kaip Donas Korleonė, pavyzdžiui.. 

Bet tiek to. Pažiūrėjau, nesupratau ir nuėjau toliau gyventi. Prieš kelis mėnesius, kai dar aktyviai kūrėmės naujame būste, namie atsirado šitie du paveikslėliai. Man patiko jų spalvos, kompozicija ir jie gražiai atrodo koridoriuje. Su Bulvariniu skaitalu ir tais dviem vyrukais viskas tvarkoj, bet Tonis.. Man tik parėjus jis visą laiką iš padilbų stebi mane. Dažniausiai norisi nusukti žvilgsni ir tada pasikabinti švarką. Žinau jog žvilgsnių karo su juo nelaimėsiu. Taigi, jis kabo ten, visada žiūri ir primena man apie save kažkokius dalykus kurių aš visai nesuprantu. 
Nesupratau iki šiandien. Taigi, ryte aš sau kepiausi kiaušiniene ir apie nieką per stipriai negalvojau kai suvokimas pats aplankė. Scarface yra tiesiog filmas apie paprastas vyriškas problemas. Bene viską kas ten įvyko dabar galiu susieti su paprastu savo gyvenimu. 
Dirbi visą dieną sunkiai, pavargsti žmogus gi. Turi gražiausią moterį pasaulyje, bet ir ji kartais užknisa. O čia dar visokie liurbiai kur nesugeba tau prilygti, lenda kartais, akis drasko. O kur dar giminaičiai su savo problemomis. Įtampa tikrai užknisa taip kad kartais norisi pasiimti savo mažąjį draugužį (ne, ne tą draugužį), ir išspręsti visas savo problemas vyriškai. 




Apie filmą dar laukia pokalbis su kolegomis darbe. Pažiūrėsiu ką jie turi pasakyti. 




27 kovo 2012

Dvidešimts ir keturi.

Esu iš tų, kurie karts nuo karto sau prikišinėja jog daro per mažai ir asmeniniam tobulėjimui skiria per menkai laiko. Na gerai, gal kiek dažniau nei karts nuo karto. Todėl prieš mėnesį kitą nusprendžiau susirašyti savo asmeninių pasiekimų, per šiuos metus, sąrašą. Taip, nusprendžiau prieš mėnesį bet darau tik dabar, nes visai nesenai, kovo 16 sukako metai kaip persikėliau gyventi į Angliją. O čia dar gimtadienis pasimaišė.. Taigi.

1. Turiu mylimą moterį, su kuria norisi nugyventi viską, kiek ten liko.
2. Tapau visiškai finansiškai nepriklausomas.
3. Turiu jaukius namus.
4. Mokausi universitete, perspektyvią ir mėgiamą specialybę.
5. Turiu darbą kurį mėgstu.
6. Patobulinau anglų kalbos įgūdžius.
7. Galiu leisti sau pirkti kai kuriuos daiktus.

Septynis dalykus jau turiu ir jie visi beveik pastovūs. Na, žinau jog kažkada reikės keisti namus, ieškotis naujo darbo, bet pirmi du įrašyti jau tvirtai. Tie kiti, septyni žemiau, atspindi siektinus tikslus, bent jau tuos, kurie dabar atėjo į galvą ir yra rimčiausi.

1. Noriu daugiau laiko ir pastangų skirti praktiniam žaidimų kūrimui.
2. Noriu aktyviau praleisti laisvalaikį, užsiimti sportu.
3. Noriu dažniau būti su draugais, žaisti stalo žaidimus, žiūrėti filmus, gerti alų...
4. Noriu iš naujo atrasti važinėjimą riedučiais.
5. Noriu tapti geresnis snieglentininkas.
6. Noriu rimtokai užsiimti LARP'u, kalavijų kovos menu ir kostiumų gamyba.
7. Noriu restauruoti savo Lada 2102.




14 gruodžio 2011

Apie. Po truputį.

Pasibaigiau pirmąjį trimestrą universitete. Ir manau kad jau antrame trimestre jau galėsiu jaustis kaip studentas. Šičia tiek daug visko buvo supuolę į vieną, kad spėjau pasidaryti gal šeštadalį to, ką buvau numatęs. Konkrečiau apie rezultatus mano kūrybiniame tiklaraštyje.
Manau kad galiu kažką apibendrinti.

Mokslo kokybe NUCA skųstis net norėdamas negalėčiau. Apie savo užduotis su dėstytojais asmeniškai kalbėjausi gal keturis kartus bet čia jau pats taip nusprendžiau. Dėmesio ir pagalbos galima sulaukti visada, tereikia viso to paprašyti. Iš pradžių buvau labai sužavėtas visa laisve kurią man suteikė. Buvau tiek nepriklausomas jog kažkur pakeliui iškilo klausimas ar verta mokėti nemažus pinigus už visa tai. Todėl susimąsčiau ir keliaudamas tolėliau nusprendžiau daugiau bendradarbiauti su dėstytuvais ir kolegomis. Juolab kad ateityje to dar stipriau prireiks, kai projektai reikalaus darbo su programomis, kurias dar ne visai esu įvaldęs. Kritika, tiksliau sakant pastabos, kurias stengsiuosi išmušti iš visų kam rodysiu savo progresą taip pat bus naudingas dalykas.
Visai sėkmingai pasiduodu dar vienai dresūrai. Pradėjau nuosekliau rašyti kūrybinį tinklaraštį. Čia jie labai skatina atlikinėti paieškas ir domėtis viskuo kas daugiau ar mažiau susiję su mokslais o taip pat pageidauja jog visa tai būtų dokumentuojama internete ir galiausiai pateikiama kaip atsiskaitymo dalis.
Apie visokius dalykus skaičiau ir skaitau bet niekad nieko nesižymėjau ir nerašiau apsvarstymų, bet dabar matau tokios veiklos teikiamą naudą.
Reguliariai lankau figūros piešimą ir norėčiau pasiskirti tam tikras valandas kai auditorijoje prisijungčiau prie tų galingų agregatų ir nuveikčiau kažkiek speed modeling su Zbrush programa.

Mmmm. Darbe sekasi normaliai. Pastebėjau jog vienu metu sustojau progresuoti bet nusičiupau iš bibliotekos knygą apie kavą ir pradėjau didinti žinių bagažą. Nusprendžiau jog turiu daugiau koncentruotis į savo ruošiamos kavos kokybę nes tai atsiliepia bendram kavinės įvaizdžiui.

Hah, sausio 12-19 dienomis būsiu Norvegijoje kur su kompanija tikimės draskyti šviežiai iškritusį sniegą. Sredding powder baby... Ohh yeah!

13 gruodžio 2011

http://www.karolis.eu/ Labai puikus resursas visiems besiruošiantiems studijuoti UK. Vyrukas pasistengė kruopščiai išaiškinti kaip reikia užsipildyti formas paskolai mokslais ir "stipendijoms", skiriamoms valstybės.

08 spalio 2011

Studijos

Taigi, įgyvendinau tikslą, kurio atvestas prieš pusmetį atvykau į Angliją. Laikina stotelė Londone, kur norėjau įsijausti į gyvenimą vienoje iš pasaulio sostinių. Bet dabar aš čia, Norwiche, kartu su manimi mano šaunioji mergaitė ir mes kartu gyvenam kambaryje, virš itališko restorano, pačioje miesto širdyje. Beje, mokomės taip pat.
Grįžtant prie to pačio, įgyvendinau savo tikslą ir dabar įkritau į tolesnius apmąstymus ir paieškas. O kas toliau? Dveji metai studijų, jei planai nepasikeis. Bet kas toliau?

Prasidėjo maniškės studijos ir galiu pasakyti jog viskas klostosi visai puikiai. Kurse yra gal 60 žmonių, kol kas dar neturiu tvirtų išvadų, bet daugiau ar mažiau žmonės entuziastai ir susirinkę su konkrečiais norais bei tikslais. Smagu. Manau kad jausiu stiprią konkurenciją, kuri motyvuos. Pirmo trimestro užduotys jau išdalintos. Vienintelis nevisai aiškus dalykas yra tvarkaraštis. Neaiškus dėl to, jog įšokau tiesiai į antrus bakalauro metus, kursiokai jau žino kaip viskas vyksta o man dar prireiks kiek laiko įsijausti.
Taigi, tvarkaraštis. Per savaitę turiu maždaug tris paskaitas į kurias privalu nueiti, o viska kita yra rekomenduotinos, bet laisvai lankomos valandos. Yra paskirtas laikas kuomet galima ateiti į universitetą ir dirbti prie kompiuterių, kartą per savaitę gali užsiregistruoti asmeninei konsultacijai su dėstytoju, kelis kart savaitėje gali "įšokti" į laisvą paskaitą kurioje bus vienas ar du dėstytuvai, kurie padės su užduotimis.
Daug visokių paaiškinimų ir įvadinių paskaitų. Kokybė ir rūpestis jaučiami visur.

Dar labai patiko asmeninis (antriems ir tretiems žaidimų grafikos ir animacijos kursams), dekano pasveikinimas. Tai nebuvo surepetuota kasmetinė kalba. Vyrukas išvardino aibę dalykų, kuriuos darbuotojai per vasarą nuveikė universiteto ir studentų labui. Suremontuotas dar vienas pastatas, naujas inventorius, patobulinta fakultetų struktūra, vykstantis bibliotekos atnaujinimas ir turinio pildymas... Vau ir jis šnekėjo ne apie pastangas ar ateities planus o jau nuveiktus darbus. Norwich University College or Arts (arba NUCA), užėmė labai aukštą reitingą šiemet vykusiuose nepriklausomuose Guardian dienraščio įvertinimuose.
Manau kad pats čia rašysiu apie universitetą ir dar ne kartą.

Vienintelis sunkumėlis, kaip sakiau, reikia laiko visiškai adaptuotis prie šitos sistemos. Vis tik Anglija, kur visi kalba angliškai, jaučiu poreikį stipriau pasikaustyti savo žodyną ir kalbos vingrumą.

Beje, apie studijas konkrečiau rašysiu naujame savo tinklaraštyje, angliškai, kur nuo šiol talpinsiu ir savo kūrybinius reikalus. Tai vienas iš reikalavimų studijoms ir dar kelias naudingas funkcijas atliekantis dalykas. Tvarkingai vedamas kūrybinis tinklaraštis pamažu tampa standartu, norint gauti tvarkingą darbą žaidimų industrijoje.

30 rugsėjo 2011

Eurogamer 2011


Savaitgalį teko patirti nevisai eilinių įspūdžių, kuriais prisruošiau pasidalinti. Su kompanija, porą mėnesių atgal, nusprendėme aplankyti Londone kasmet vykstančia kompiuterinių žaidimų parodą Eurogamer 2011.
Šit pasirodė nelabai geras dalykas kai visus bilietus nusiperki du mėnesius į priekį ir atėjus laikui supranti kad visai pamiršai juos atsispausdinti. Bet, ko gero, buvau vienintelis Simas, kuris pirko bilietus ir apyrankes registracijoje gavau akimirksniu, kai patikrino mano vardą.

Iš pradžių nugąsdino milžiniška eilė, bet vėliau, kai pagaliau patekom vidun, situacija pasirodė ne tokia ir bloga. Be to mano prioritetai buvo pasiblaškyti po karjeros mugę ir pasiklausyti industrijos žmonių dialogų, atskiroje salėje. Tikėjausi naudingų patarimų ir to kylančios motyvacijos jausmo, kuris užplūsta kai patenki kažkur, kur žaidimų industrija sukasi visai šalia tavęs. Kažkiek to gavau bet stebuklų nenutiko. Matyt senstu.
Patarimai karjeros klausimais iš pirmo fronto buvo filmuojami ir juos galima rasti gamesindustrie.biz tinklapyje. Naudingų dalykų išgirdo tie, kas planuoja pradėti karjerą žaidimų rinkoje, nes klausimai ir atsakymai buvo daugiau orienuoti į žmones, kurie dar yra ant slenksčio.

Gaila jog nespėjau sudalyvauti Bioware konferencijoje. Iki valiai prisiklausius kalbų sukilo didesni norai pasiblaškyti po salę, pilną konsolių ir ekranų, kur išbandžiau kelis žaidimus. Tiesą sakant pasijutau gan atitrūkęs nuo šiandieninės AAA žaidimų scenos. Pastarąjį pusmetį buvau įnikęs į savo kasdienį gyvenimą ir per daug nekvalifikuotą darbą, o kai būdavo laiko tobulindavau meninius sugebėjimus ir plūduriavau indie žaidimų jūroje. Bet apie savo apmąstymus ir vietos paieškas žaidimų pasaulyje papasakosiu ateityje.

Rage

Senokai sužadintos viltys ir Mad Max prisiminai leido tikėtis iš Rage kažko gero ir skanaus. Neišėjo per daug pasivaikštinėti po post-apokaliptinius peizažus ir paklydinėti po miestą, matyta kūrėjų išleistuose video, nes viskas ką davė buvo kautynės ir mėsmalė. Kadangi mano pirštai dar neturi geros intuicijos kai apglėbia xbox 360 džoistiką, viskas nebuvo taip sklandu, bet paslaugus konsultantas greit su viskuo supažindino ir papasakojo. Tiek kiek gyvenau kol nebuvau pakirstas priešininkų buvo visai smagu ir gražu.
Mašinų lygis sužavėjo mažiau. Gavau aplėkti kelis ratus gremėždiškoje trasoje, multiplayer rėžime. Pačios mašinos valdymas pasirodė stirpiai arkadinis, galimybės įsijungti skydą, raketos ir sprogstantys oponentai, kurie tuoj pat respawn'inansi visai neatrodė kaip rimta kova už būvį. Kita vertus free roaming rėžime tas pats mašinų veiksmas turėtų sukelti daugiau gerų emocijų.

SSX 

Norėjau, tikėjausi, stengiausi.. Bet vistiek ne. Tikrai tikrai atjungti lemputę ir visiškai pasineri galiu į kai kuriuos žaidimus, bet į snieglenčių arkadą kol kas nepavyko. Pasirodė kad žaidimas per mažai baudžia, gerai išsidrėbti ant žemės tiesiog neįmanoma, ore laiko užtenka ne tik daryti triukus bet ir nufilmuoti dokumentinį filmą apie migruojančius paukščius.. Nepeikiu nors tu ką, tiesiog žinau koks jausmas apima lekiant trasa žemyn, koks garsas kyla dreskiant sniegą agresyviu posūkiu ir kaip užlieja krūtinę gūsis šalto vėjo, kai snieglente nuskrieji oru, atsiplėšęs nuo tramplino krašto.
Ko man reikia. Didelio ekrano, patogaus foltelio, tamsos, gero garso ir visko po sunkios dienos. Po tokios žaidimo sesijos miegoti nueisiu laimingas.

Nintendo 3DS

Žaidžiau kažkokią žaidimo Driver atmainą. Iki šiol neteko rankose laikyti 3DS ir pirma pažintis buvo visai graži. Atitinkamą vaizdo kampą pagauti ir išlaikyti buvo lengva ir per ne ilgą laiką nemalonių šalutinių pojūčių nepajutau. Vis gi, jei gerai pamenu, apie 30% 3DS turėtojų pasisakė, kad visiškai nenaudoja 3D funkcijos, nes ji sukelia nemalonius jausmus akims. Dar panaši dalis pasisakė kad fukncija blaško ir išjungią ją po kiek tai žaidimo laiko. Vis tik, jei kada rinkčiausi nešiojamą žaidimų įrenginį, ko gero tai daryčiau jei vis dar gyvenčiau Londone, tai pasirinkimas stipriau kryptų į PSP Go pusę.. 


Star Wars TOR. Eilė aiškiai rodė, kad žaidimas vienas iš trijų parodos favoritų, didesnės eilės buvo tik prie Call of Duty MW3 ir Battlefield 3 žaidimų.
Gyvas Star Wars TOR gameplay'us atrodė pakankamai vikrus ir gerai išdirbtas, kiek mačiau pvp demonstracijose. Po kiek laiko Darth Wader'is pasiglemžė nusivedė Laurą, tad teko kelti neramumus, kol Storm Trooperiai nuramino padėti ir žadėjo blasteriais peršauti kelius jei dar bandysiu įtikinti R2 D2 važiuoti su manimi namo.
Žodžiu, laukiamas naujasis MMO pakėlė nuotaiką. Nežadu prisijungti starto metu, nelabai tinakmas laikas man bus, tad palauksiu kol žaidimas kiek įsivažiuos ir tada žiūrėsiu.


Buvo įdomu pasižvalgyti po Indie ir Retro arkadas, šį bei tą pabandyti, kas be ko.
Ekranuose puikiai atrodė Online sistemoje besisukantys žaidimai. Aplink stendus sukiojosi angliškojo BT interneto tiekėjo atstovai, apsiskelbę jog iš po savo skvernų leidžia greičiausią internetą visoje Anglijoje.