Prieš pusvalandį norėjau parašyti apie poilsį. Tiksliau apie savaitgalį, kurio metu pasiruoši ir toliau siekti tikslų, artėjančią savaitę. Bet pastebėjau, kad nukeliavau į nuobodulį varantį monologą apie pensijų fondus ir sveiką mitybą.
Gal todėl ir neišeina sumąstyti rišlaus teksto apie tai, kaip reikia nieko neveikti, nes, būtent, savaitgaliais mėgstu nieko neveikti. Rimtai, po visokių savo susikurtų planų, ką turiu išmokti, ką padaryti ir ką suprasti, man norisi apie nieką rimtą negalvoti, bent jau tas dvi dienas.
Štai šį šeštadienį, per gerą pusdienį nusikaliau, saulėkaitoje skusdamas žolę, nešiodamas kibirus su akmenimis ir dar versdamas medį. Tas nuovargis vėliau užgriuvo labai netikėtai ir pavalgęs ant ugnies fantastiškai iškepto kepsnio, nebenorėjau į pirtį, alaus ir biliardo. Bet vistiek tam ryžausi, nes žinojau, kad sekmadienio rytą pramiegosiu, kaip niekad gerai. Viskas taip ir buvo (gerai), jau vėlyva sekmadienio popietė, o aš sėkmingai nieko neveikiu. Tiesa, kaip jau įprasta, perskaičiau visą Lietuvos Rytą , laikraščiai labai sėkmingai gali padėti nieko neveikti.
Vėliau dar kilo mintis parašyti apie nieko neveikimo poilsį. Tas mintis iš dalies paskatino neseniai perskaitytas straipsnelis apie tai, kada žmogus pradeda jaustis suaugusiuoju. Būtent, kada pats save tokiu laiko, nes statusą gauna jau nuo 18 metų, bet į šią, diskutuotiną temą nesileisiu. Šiandien.
Pavargti nuo nuolatinės savo veiklos yra gerai, nes vėliau galima pavargti nuo nieko neveikimo, automatiškai pasiilgstant veiklos. Kartais reikia net versti save nesiimti kažko.
Štai dabar, kaip ir kiekvieną savaitgalio valandą, mielai braukyčiau pieštuku, ar stumdyčiau poligonus, mane tai tikrai veža, bet susilaikau, kaip sakoma, ugdau valią. Visai nieko dar būtų išsidrėbti kur ant saulės, bet pavėsyje ir stumdyti per daug nereikšmingas diskusijas apie tai, kas yra kas, kodėl yra kodėl ir kada bus kada.
Užtat nesuprantu savo tėvų. Jie palaikė mano iniciatyvą, kurį laiką skaitė laikraščius, gėrė kavą (aš tai savaitgaliais jos negeriu, vistiek nieko neveikiu), bet dabar čia vaikšto, vienas malkas skaldo, dažo spinteles, kita žolės iš patvorių pjausto, kapstosi darže.
Aišku, suprantu, kad jei visi būtų tokie, kaip aš, tai dabar rašyčiau blogą džiunglėse, o ne tvarkingoje sodyboje... Ir man patinka pakrutėti, bet mano pasaulyje šeštadienis skirtas krutinėjimams. Dvi dienos, viena šalia kitos, o tokios skirtingos.. Mokyklos laikais labai nemėgdavau sekmadienio, jis virsdavo didelėmis pirmadienio (o kas jį mėgsta?..) laukimo išvakarės, bet dabar tai tiesiog tingėjimo diena, skirta pavargti nuo poilsiavimo. Bet juk čia nieko stebuklingo, krikščionys tai sužinojo jau prieš du amžius.
31 gegužės 2010
28 gegužės 2010
Tiesiog nūdiena.
Tinklapis gerai nuotaikai
CAD, arba Control Alt Delete, ši komanda puikiai žinoma visiems, kas pamatę, kad kompiuteris ožiuojasi nepuola į isteriją arba namiškiams į atlapus.
Bet CAD šiuo atveju yra web strip'as, tam tikra komikso atmaina. Istorija pasakoja apie draugų kompaniją, kurių didelę gyvenimo dalį sudaro kompiuteriniai žaidimai, o likusį laiką jie visai kaip mes, gyvena, valgo, miega, pykstasi, tuokiasi...
Nauji puslapiai atsiranda apie du-tris kart per savaitę, bet, perspėju, jei iki šiol nesate skaitę CAD, tai užsikabinę, turėsite praleisti nemažai laiko, skaitant viską nuo pradžios, iki šių dienų. A, tikrai, nuoroda va štai šičia.
Savaitės įvykis
Savaitės įvykis - tai, kad man pagaliau pristatė Wacom Intous4. Prieš tai, seniai turėjau senutėlį Wacom Volito, o dar vėliau teko kelias savaites papaišyt su Wacom Bamboo. Dabar labai noriu kuo greičiau prisipratinti naują padargą. Reikės pastudijuoti tutorialsų...
Muzika
Muzika, arba: "išraiškos forma laiko terpėje, naudojant garsų ir pauzių struktūrą", aktuali tema. Pradėsiu tuo, kad tikrai gaila, jog mūsiškiai nepateko Eurovizijos finalan. Nesu ir nebuvau didelis šio konkurso gerbėjas, bet paskiau nebūna apie ką su žmonėmis šnekėti, o ir šiaip, pasidarė visai įdomu. Patiko, kad litofcai nepasididžiavo su trumpikėmis (o dar kokiomis), palakstyti po sceną visos Europos akivaizdoje. Paskiau stebint kitus pasirodymus, super didingas dainas ir dramos perkreiptus atlikėjų veidus norėjosi juoktis. Lietuva ne tik su dainos tekstu bet ir labai tiesiogiai, Inculto atlikėjų kūnais, parodė visai Europai gražų ir blizgantį, bet, vis tik, užpakalį :]
sad
Grįžau į Last.fm. Grįžau todėl, kad šis, bene geriausias, internetinis radijas jau senokai tapo mokamas. Bet mokestis tikrai nebaisus, 8Lt mėnesiui. Tas mėnesis trunka ne 30 dienų, kaip visur, o net 31 dieną. Nedidelis, bet smagus akibrokštas. Be to, čia gali pasirinkti visokiausius muzikos žanrus, serveriai beveik, beveik, niekad nebūna perpildyti ir galima perjungti dainas, plius jokių reklamų ir muzikos kokybė gera. Dar pilna visokių nebūtinų, bet mielų niekučių, kaip tavo klausomos muzikos statistika..
* * *
Iki vasaros liko keturios dienos. Čia visokie paskutinieji skambučiai ir t.t. tai per visą marazmą negaliu miegot, nes berazumiai važinėja gatvėmis ir signalina į visas puses.
Nemanau, kad dėl tos artėjančios vasaros, bet kažko sumažėjo stimulas praktikuotis. Na, kartais išeina pusdienį ką veikti, o vėliau iš tuščio į kiaurą. Labai gaila laiko tokiam stumdymuisi, todėl reikia greitai imtis ryžtingų veiksmų. Turiu du gelbėjimosi planus.
Planas A: pasiimti savaitės ilgio atostogas nuo savo gyvenimo.
Planas B: pakeisti aplinką.
Kol kas dar nežinau ką pasirinksiu. Gal reikės sudėti variantus į vokus ir traukti, o gal pasirinkti iškart abu?
Tokiu atveju reikia susirasti poreikius atitinkantį bevielį internetą, nes kitaip nieko nebus.
25 gegužės 2010
Smagiau nei per Kalėdas.
The powah, I feel the powah coming.
Nuo to laiko, kai prieš.. Kai prieš 47 dienas nusipirkau Wacom Intous4 žaislą, praėjo jau keturiasdešimt septynios dienos ir pagaliau jis atvyko :]
Kas dien po minimum du kartus su vilties ašaromis akyse žvelgdavau į Kanados centrinio pašto tinklalapį ir tikrindavau pagal paskirtąjį kodą, kur yra mano Wacomas. Ir kasdien nusivylęs nežinodavau, nes rašė, kad "International item has left Canada" ir tiek.
Betgi šiandien pradėjau šokinėti kėdėje ir visaip kaip šokti džiaugsmo šokius, nes "International item arrived in destination country".
Kaip suprantu, dabar maniškis žaislas muitinėje. Per visą Rusiją nuvažiavo sunkvežimyje, tai tikiuosi neįstrigs muitinėje. Še tai tau, bet tikrai smagiau, nei per Kalėdas.. Tikiuosi šis įvykis neišeikvos "viso, kas turi nutikti gero" įvykių fondo, numatyto šiems metams. Juk dabar sunkūs laikai, džiaugsmas taip pat turi būti pasvertas.
Nuo to laiko, kai prieš.. Kai prieš 47 dienas nusipirkau Wacom Intous4 žaislą, praėjo jau keturiasdešimt septynios dienos ir pagaliau jis atvyko :]
Kas dien po minimum du kartus su vilties ašaromis akyse žvelgdavau į Kanados centrinio pašto tinklalapį ir tikrindavau pagal paskirtąjį kodą, kur yra mano Wacomas. Ir kasdien nusivylęs nežinodavau, nes rašė, kad "International item has left Canada" ir tiek.
Betgi šiandien pradėjau šokinėti kėdėje ir visaip kaip šokti džiaugsmo šokius, nes "International item arrived in destination country".
Kaip suprantu, dabar maniškis žaislas muitinėje. Per visą Rusiją nuvažiavo sunkvežimyje, tai tikiuosi neįstrigs muitinėje. Še tai tau, bet tikrai smagiau, nei per Kalėdas.. Tikiuosi šis įvykis neišeikvos "viso, kas turi nutikti gero" įvykių fondo, numatyto šiems metams. Juk dabar sunkūs laikai, džiaugsmas taip pat turi būti pasvertas.
24 gegužės 2010
Tuntas dalykų, kurie ėda man gyvenimą.
Arba, susisteminkim tai, ko nekenčiu.
Kai sugenda mp3 grotuvo ausinės. Nes galvą užlieja pašaliniai garsai, kurių nepageidauju, kartu su mintimis, kur reiks ieškoti naujų ausinių, kurios atitiktų mano poreikius. Dabar turiu vienas puikiai veikiančias ir vienas atsargines.
Kai baigiasi dantų pasta. Visai nesmagu valytis dantis su muilu, kuris gaunamas prateliuskavus vandeniu tuščia tubelę. Šiuose namuose dantų pastos baigimasis trunka mažiausiai tris dienas.
Kai reikia mokytis iš savo klaidų. Daug geriau mokytis iš knygų arba kitų žmonių klaidų, tuomet nereikia jaustis kvailai.
Nekenčiu netvarkos, kurios sutvarkymas ne mano valioje. Pavyzdžiui betvarkė, kurią sukelia kiti, iš savo daiktų gadina man nuotaiką, bet nekyla rankos imti ir tvarkyti.
Vėlavimo, tuščių pažadų ir nenuoširdumo. Už šias vertybes dalinu kulkas.
Dar užknisa kai žmonės turi kvailų principų, prie kurių turi taikytis kiti.
Kai kas nors, be rimto pagrindo, verčia ką nors kitą kažką daryti.
O labiausiai nervinu pats save, nes esu toks, koks esu.
Beje, paskatino parašyti antrą dieną besibaigianti dantų pasta :]
Kai sugenda mp3 grotuvo ausinės. Nes galvą užlieja pašaliniai garsai, kurių nepageidauju, kartu su mintimis, kur reiks ieškoti naujų ausinių, kurios atitiktų mano poreikius. Dabar turiu vienas puikiai veikiančias ir vienas atsargines.
Kai baigiasi dantų pasta. Visai nesmagu valytis dantis su muilu, kuris gaunamas prateliuskavus vandeniu tuščia tubelę. Šiuose namuose dantų pastos baigimasis trunka mažiausiai tris dienas.
Kai reikia mokytis iš savo klaidų. Daug geriau mokytis iš knygų arba kitų žmonių klaidų, tuomet nereikia jaustis kvailai.
Nekenčiu netvarkos, kurios sutvarkymas ne mano valioje. Pavyzdžiui betvarkė, kurią sukelia kiti, iš savo daiktų gadina man nuotaiką, bet nekyla rankos imti ir tvarkyti.
Vėlavimo, tuščių pažadų ir nenuoširdumo. Už šias vertybes dalinu kulkas.
Dar užknisa kai žmonės turi kvailų principų, prie kurių turi taikytis kiti.
Kai kas nors, be rimto pagrindo, verčia ką nors kitą kažką daryti.
O labiausiai nervinu pats save, nes esu toks, koks esu.
Beje, paskatino parašyti antrą dieną besibaigianti dantų pasta :]
22 gegužės 2010
Kaip reikia tapti tuo, kuo tapti reikia. Dalis numeris du.
...Toliau mąstom pradėtos temos tema.
Kai buitis yra tvarkingame stovyje, reikia susirūpinti svarbiausiu dalyku - priemonėmis tikslui pasiekti. Norint būti tuo, kuo nori tau reikės daug laiko ir pastangų. Reikia, kad visa diena priklausytų tik tau vienam. Sunkiausia tai įgyvendinti ne dėl to, jog sėdėjimas namie, tau asmeniškai, nepatiktų, bet dėl to, jog tavo sėdėjimas namie nepatinka tavo draugams. Kaip jau išsiaiškinom, šeimai naudinga, ar bent jau yra sukurta to naudingumo iliuzija, jog tu iš namų išeini tik pavedžioti šunį, bet draugai visai priešingas reikalas. Jiems reikia tavęs ir reikia tavęs, būtent, ne namie. Bet čia nieko nepataisomo nėr. Dingti iš žmonių akiračio užtenka to, jog tavęs nėra skaipe ir neturėti Facebook paskyros. Tuomet reiks kelių savaičių, kurių metu neatrašinėjami emailai ir neatsiliepiami skambučiai.
Na gerai, žinau, kad taip negalima imti ir ignoruoti viso pasaulio, tai neetiška. Tuomet reikia visam pasauliui tiesiog meluoti! Trumpi ir kategoriški sakiniai, su daug "ne", "negaliu", "užimtas", "baisiai užimtas" ir: "ne, negaliu, nes esu baisiai užimtas", gan greit nustums tave pilkon užmirštin.
Jei jau esi laisvas nuo įsipareigojimų už namų ribų, tuomet visas tavo laikas priklauso tau!
Dabar labai lengva nusmukti tingėjimo ir nieko neveikimo prarajon. Aišku, yra žmonių, apie kuriuos kiti sako: "darboholikas", ir sukioja pirštą prie smilkinio. Tavo tikslas, būtent, yra tapti tokiu darboholiku. Išties, tai nežinau kaip tai padaryti, bet įtariu, kaip tai pasiekti. Tereikia turėti gyvenime tikslą, kuris būtų mielas, dėl kurio būtų verta gyventi, kuris maitintų tavo moralines pastangas bent jau penkiasdešimt metų į priekį. Ir aišku, reikia, kad tas tikslas skambėtų gerai, pvz., žaidimų kūrimas.
Yra toks puikus terminas, apibūdinti visam šitam, tai - nolife. Nesvarbu kiek, svarbu, kad kuo daugiau ir kad darbo valandų skaičius būtų dviženklis skaičius. Parą naudinga susidalinti į keturis gabalus:
Miegas - 10val.
Praktikavimasis - 5val
Didelė pertrauka - 4val
Praktikavimasis - 5val.
Grafikas turi būti griežtas tik praktikavimosi atžvilgiu. Noriu pasakyti, kad įgūdžių tobulinimui reikia skirti ne mažiau kaip dešimt valandų per parą (galima ir daugiau). O miego ir didelės pertraukos trukmės yra kintamos, jos priklauso nuo nuotaikos ir nuo to, kiek nori miegoti, arba kiek nori pertraukauti.
Geriausia tokiu grafiku sąžiningai gyventi penkias dienas per savaitę, o savaitgalį visai pamiršti, kad egzistuoja toks dalykas, kaip kompjūtėris.
Patikėk manimi, po kelių savaičių tokio rimto, tu taip įprasi, kad jei teks keisti gyvenimo būdą (kuris iš pirmo žvilgsnio nežavi), baisiai susierzinsi. Viskas tampa natūralu ir puikiai veikia. Reikia stengtis per daug nenuklysti nuo tvarkaraščio ir nepersidirbti.
Sunkiausia, su kuo teks susidurti, tai metodų, kaip sistemingai tobulėti, paieškos. Nei galima, nei reikia, dešimt valandų vien modeliuoti 3Ds Max'u, arba ištisai paišyti. Konkrečios dienotvarkės, tiksliau darbotvarkės, susistatyti neišeis, nes sudėtinės dalys labai kintamos.
Čia jau pagal kiekvieno asmeninius poreikius, bet visiems rekomenduotina: konkretus darbas, konkrečiomis programomis, medžiagios ir resursų paieškos internete, pamokų ir tutorial'sų skaitymas, žiūrėjimas, profesionalių dailininkų kūrybos sekimas... Formos studijos, spalvotyra, popieriaus faktūros tyrinėjimas per mikroskopą, na, pasuk galvą, gi tu kūrėjas, gal ne toks reikšmingas, kaip didysis Dė, bet žemiška kūryba tai vistiek geras reikalas.
Šiaip dar reikia stengtis išspausti naudos iš visos veiklos, kuria užsiėmi, net jei ta veikla yra poilsis. Ilsėkis skaitydamas knygą, žiūrėdamas filmą (ooo taip, tik to ir norisi dešimt valandų praspiginus į monitorių), rašydamas blogą, stebėdamas paukščius, eidamas į lauką.. Vienaip ar kitaip, iš visko, kas nėra tiesiogiai nukreipta į darbą, galima pasimokyti ko tai naudingo.
Labai naudingas dalykas yra turėti savo darbų galeriją (internetinę), ar rašyti atitinkamą blogą. Ne vien dėl savo ego masturbacijos, bet taip galima sulaukti kritikos iš pašalies, bei gi sekti savo progresą. Ir vis šiokia tokia veikla, kuria galima užsiiminėti didžiosios pertraukos metu, neskaitant snobiško arbatos siurbčiojimo, skaitant nepretenzingą literatūrą.
Manau, kad dar ne viskas...
* * * Priemonės * * *
Kai buitis yra tvarkingame stovyje, reikia susirūpinti svarbiausiu dalyku - priemonėmis tikslui pasiekti. Norint būti tuo, kuo nori tau reikės daug laiko ir pastangų. Reikia, kad visa diena priklausytų tik tau vienam. Sunkiausia tai įgyvendinti ne dėl to, jog sėdėjimas namie, tau asmeniškai, nepatiktų, bet dėl to, jog tavo sėdėjimas namie nepatinka tavo draugams. Kaip jau išsiaiškinom, šeimai naudinga, ar bent jau yra sukurta to naudingumo iliuzija, jog tu iš namų išeini tik pavedžioti šunį, bet draugai visai priešingas reikalas. Jiems reikia tavęs ir reikia tavęs, būtent, ne namie. Bet čia nieko nepataisomo nėr. Dingti iš žmonių akiračio užtenka to, jog tavęs nėra skaipe ir neturėti Facebook paskyros. Tuomet reiks kelių savaičių, kurių metu neatrašinėjami emailai ir neatsiliepiami skambučiai.
Na gerai, žinau, kad taip negalima imti ir ignoruoti viso pasaulio, tai neetiška. Tuomet reikia visam pasauliui tiesiog meluoti! Trumpi ir kategoriški sakiniai, su daug "ne", "negaliu", "užimtas", "baisiai užimtas" ir: "ne, negaliu, nes esu baisiai užimtas", gan greit nustums tave pilkon užmirštin.
Jei jau esi laisvas nuo įsipareigojimų už namų ribų, tuomet visas tavo laikas priklauso tau!
Dabar labai lengva nusmukti tingėjimo ir nieko neveikimo prarajon. Aišku, yra žmonių, apie kuriuos kiti sako: "darboholikas", ir sukioja pirštą prie smilkinio. Tavo tikslas, būtent, yra tapti tokiu darboholiku. Išties, tai nežinau kaip tai padaryti, bet įtariu, kaip tai pasiekti. Tereikia turėti gyvenime tikslą, kuris būtų mielas, dėl kurio būtų verta gyventi, kuris maitintų tavo moralines pastangas bent jau penkiasdešimt metų į priekį. Ir aišku, reikia, kad tas tikslas skambėtų gerai, pvz., žaidimų kūrimas.
* * * Tvarkaraštis * * *
Miegas - 10val.
Praktikavimasis - 5val
Didelė pertrauka - 4val
Praktikavimasis - 5val.
Grafikas turi būti griežtas tik praktikavimosi atžvilgiu. Noriu pasakyti, kad įgūdžių tobulinimui reikia skirti ne mažiau kaip dešimt valandų per parą (galima ir daugiau). O miego ir didelės pertraukos trukmės yra kintamos, jos priklauso nuo nuotaikos ir nuo to, kiek nori miegoti, arba kiek nori pertraukauti.
Geriausia tokiu grafiku sąžiningai gyventi penkias dienas per savaitę, o savaitgalį visai pamiršti, kad egzistuoja toks dalykas, kaip kompjūtėris.
Patikėk manimi, po kelių savaičių tokio rimto, tu taip įprasi, kad jei teks keisti gyvenimo būdą (kuris iš pirmo žvilgsnio nežavi), baisiai susierzinsi. Viskas tampa natūralu ir puikiai veikia. Reikia stengtis per daug nenuklysti nuo tvarkaraščio ir nepersidirbti.
* * * Veikla * * *
Sunkiausia, su kuo teks susidurti, tai metodų, kaip sistemingai tobulėti, paieškos. Nei galima, nei reikia, dešimt valandų vien modeliuoti 3Ds Max'u, arba ištisai paišyti. Konkrečios dienotvarkės, tiksliau darbotvarkės, susistatyti neišeis, nes sudėtinės dalys labai kintamos.
Čia jau pagal kiekvieno asmeninius poreikius, bet visiems rekomenduotina: konkretus darbas, konkrečiomis programomis, medžiagios ir resursų paieškos internete, pamokų ir tutorial'sų skaitymas, žiūrėjimas, profesionalių dailininkų kūrybos sekimas... Formos studijos, spalvotyra, popieriaus faktūros tyrinėjimas per mikroskopą, na, pasuk galvą, gi tu kūrėjas, gal ne toks reikšmingas, kaip didysis Dė, bet žemiška kūryba tai vistiek geras reikalas.
Šiaip dar reikia stengtis išspausti naudos iš visos veiklos, kuria užsiėmi, net jei ta veikla yra poilsis. Ilsėkis skaitydamas knygą, žiūrėdamas filmą (ooo taip, tik to ir norisi dešimt valandų praspiginus į monitorių), rašydamas blogą, stebėdamas paukščius, eidamas į lauką.. Vienaip ar kitaip, iš visko, kas nėra tiesiogiai nukreipta į darbą, galima pasimokyti ko tai naudingo.
Labai naudingas dalykas yra turėti savo darbų galeriją (internetinę), ar rašyti atitinkamą blogą. Ne vien dėl savo ego masturbacijos, bet taip galima sulaukti kritikos iš pašalies, bei gi sekti savo progresą. Ir vis šiokia tokia veikla, kuria galima užsiiminėti didžiosios pertraukos metu, neskaitant snobiško arbatos siurbčiojimo, skaitant nepretenzingą literatūrą.
Manau, kad dar ne viskas...
14 gegužės 2010
Kaip reikia tapti tuo, kuo tapti reikia
Kartais, retokai, bet kartais, žmonės patenka į tokią situaciją (visai, kaip maniškė).
Tokiu atveju reikia imtis tam tikrų priemonių, kad susitvarkytum savo buitį ir gyventi būtų miela. Kad viskas būtų aišku, nuo pradžių, reikia dar kartą paminėti tuos skausmingus ir, kai kuriems, gėdingai skambančius faktus, kad tu neturi darbo ir nesi baigęs mokslų. Šiuo metu, tai tikrai du dalykai, kuriais Lietuvoje sunkiai pasigirsi aplinkiniams... Bet, vis tik galima, ne tik, kad galima pasigirti, bet galima iš vis to ištraukti pasiutusią naudą, tereikia.. Na, greičiausiai, kad galvos ant pečių ir pasistengti.
Biedni, bet iki skausmo teisingi, tokius, deja, tik bažnyčioje myli, bet tai dar nereiškia, kad tau liko tik vienuolynas ar kokia kita "Jėzaus mylėtojų šutvė". Toli gražu. Kol žmonės mokosi mokykloje, o paskiau ir aukštesnėje mokslo įstaigoje, jiems įprasta gyventi pas tėvus ir naudotis viskuo, ką jie duoda, ar net išspausti dar daugiau, juk ko nepadarys jie iš meilės. Gaila, kad meilės nenusipirksi, bet vistiek reikia stebėti ar nėra pildomi skolos rašteliai.
Kai situacija keičiasi, kuomet gauni diplomą (arba ne), įprasta išeiti iš namų, susiporuoti su kuo nors ir iki gyvenimo galo atsidėti darbui, o apvaizdos dėka dar ir pakilti karjeros laiptais, pvz. iš traktoristo į vyr. traktoristą. Taip, visa tai puikios vertybės ir aš nieko prieš neturiu, bet kai kuriems tai tiesiog, na, nelimpa.
Štai kartais imi ir spjauni ant visos aukštojo mokslo sistemos, Ne, ne ant aukštojo ir ne ant (neduok dieve), mokslo, bet spjauni ant sistemos, pagal kurios logiką moki pinigus kažkam, kad vėliau kiti mokėtų pinigus tau. Arba, paprasčiau sakant, perki žinias iš aukštojo mokslo įstaigos. Tokia yra supaprastinta logika ir ne mažiau logiškas teiginys yra tai, jog kiekviena logika yra kažkam naudinga.
Jų būna įvairiausių ir, kas man labiausiai patinka, iš pradžių jie visi (tikslai), nemokami. Būti Obama, auginti ananasinius obuolius, išrasti bevielę elektrą - nesvarbu kas, svarbiausia, kad tikslas.
Tavo tikslas yra kompiuterinių žaidimų kūrėjo amatas, svarbiausia, kad skambėtų šauniai ir garantuotų geras pajamas iki gyvenimo galo.
Taigi, kadangi tu jau spjovei ant sistemos, gal dar nepasididžiavai kartą, kitą ir įspirti jai, reikia pradėti žiūrėti kaip čia bus su paprastais fiziologiniais poreikiais. Šiuo atveju (kadangi daugiausiai laiko reiks praleisti namie,) apie tai vėliau)), geriausiai tinka tėvai.
Gan greit galima įprasti sakyti, kad "gyvenu su tėvais" lyg tai būtų įprasčiausias dalykas pasaulyje, o klausimus kodėl nieko nesimokai ir ką darai su savo gyvenimu, greitai nustelbia pasakymas, kad būsi kompiuterinių žaidimų kūrėjas (juk sakiau, kad skamba šauniai !).
Čia, namie, turi lovą ir kompiuterį, iš iš esmės, tau daugiau nieko nereikia, būtent taip reikia visiems tvirtinti, nes juk tai tikrai ne daug, o nereiklūs žmonės kelia pagarbą, čia beveik kaip vienuolis.
Žinoma, tiesa visai kitokia, kol gyveni pas tėvus tu naudojiesi čia tik elektra, vandeniu, dujomis, maistu, automobiliu, dėmesiu, tualetiniu popieriumi ir.. Na, kosmetikos aš tai nenaudoju, bet šampūną tai tikrai!
Visa tai yra buitis. Ir yra keli metodai, kaip tuo reikia naudotis teisingai.
Pirmiausia reikia parodyti, kad esi ne tik brangiai išlaikomas augalas, bet esi ir naudingas. Gera pradžia yra sulaukti kol prisikaupia kalnas indų (nes indaplovė vis dar sugedus), tuomet, kai būni tikras, kad jau visi tai matė imi ir juos išplauni. Kiekviena proga reikia išvesti šuniuką į lauką, paskiau tai būtinai pridurti šeimynai, po to, kai papasakosi, kad išplovei kalną indų.
Į šaldytuvą reikia stengtis lysti tyliai ir kai nieks nemato, juk valgai maistą, kuris tau, kaip ir nepriklauso. Atsiduoti vandens procedūroms taip pat palanku, kai nieko nėra namie. Bet siurbti kambarius reikia kai yra visi ir kuo garsiau. Susilyginus su etatine namų šeimininke, tampi visai mielas ir nepiktybinis naminukas. Ar naminukas yra pageidaujamas galima spręsti iš karts nuo karto nuskambančių juokelių, tema "kada paliksi namus?" ir "ar amžinai čia gyvensi?". Jei juokeliai ironiški, nieko baisaus, jei sarkastiški, tuomet kažką darai blogai, gal siurbti ir indus plaukti reikia prieš visiems sugulant miegoti.
Šiaip yra viena pagrindinė taisyklė. Galima naudotis viskuo, kad yra namuose (įskaitant ir automobilį lauke, juk rakteliais pradedi naudotis dar viduje), bet, šiukštu, negalima imti pinigų savo veiklai už namų ribų. Čia pravers vienas kitas darbelis, pavyzdžiui nušienauti kaimynės pievą ar pamelžti karves. Pinigų tikrai nereikia daug, nes viskuo esi aprūpintas namie, o keliauti į miestą ar šiaip, baliavoti tau beveik neteks, bet apie tai vėliau.
Kadangi jau turime buitį, sekantis ir, bemaž, svarbiausias dalykas yra priemonės. Bet apie priemones, kaip pasiekti tikslą, skaitykite kitame "Mano nūdienos" numeryje, ne už kalnų.
* * * Logika * * *
Biedni, bet iki skausmo teisingi, tokius, deja, tik bažnyčioje myli, bet tai dar nereiškia, kad tau liko tik vienuolynas ar kokia kita "Jėzaus mylėtojų šutvė". Toli gražu. Kol žmonės mokosi mokykloje, o paskiau ir aukštesnėje mokslo įstaigoje, jiems įprasta gyventi pas tėvus ir naudotis viskuo, ką jie duoda, ar net išspausti dar daugiau, juk ko nepadarys jie iš meilės. Gaila, kad meilės nenusipirksi, bet vistiek reikia stebėti ar nėra pildomi skolos rašteliai.
Kai situacija keičiasi, kuomet gauni diplomą (arba ne), įprasta išeiti iš namų, susiporuoti su kuo nors ir iki gyvenimo galo atsidėti darbui, o apvaizdos dėka dar ir pakilti karjeros laiptais, pvz. iš traktoristo į vyr. traktoristą. Taip, visa tai puikios vertybės ir aš nieko prieš neturiu, bet kai kuriems tai tiesiog, na, nelimpa.
Štai kartais imi ir spjauni ant visos aukštojo mokslo sistemos, Ne, ne ant aukštojo ir ne ant (neduok dieve), mokslo, bet spjauni ant sistemos, pagal kurios logiką moki pinigus kažkam, kad vėliau kiti mokėtų pinigus tau. Arba, paprasčiau sakant, perki žinias iš aukštojo mokslo įstaigos. Tokia yra supaprastinta logika ir ne mažiau logiškas teiginys yra tai, jog kiekviena logika yra kažkam naudinga.
* * * Tikslas * * *
Jų būna įvairiausių ir, kas man labiausiai patinka, iš pradžių jie visi (tikslai), nemokami. Būti Obama, auginti ananasinius obuolius, išrasti bevielę elektrą - nesvarbu kas, svarbiausia, kad tikslas.
Tavo tikslas yra kompiuterinių žaidimų kūrėjo amatas, svarbiausia, kad skambėtų šauniai ir garantuotų geras pajamas iki gyvenimo galo.
* * * Buitis * * *
Taigi, kadangi tu jau spjovei ant sistemos, gal dar nepasididžiavai kartą, kitą ir įspirti jai, reikia pradėti žiūrėti kaip čia bus su paprastais fiziologiniais poreikiais. Šiuo atveju (kadangi daugiausiai laiko reiks praleisti namie,) apie tai vėliau)), geriausiai tinka tėvai.
Gan greit galima įprasti sakyti, kad "gyvenu su tėvais" lyg tai būtų įprasčiausias dalykas pasaulyje, o klausimus kodėl nieko nesimokai ir ką darai su savo gyvenimu, greitai nustelbia pasakymas, kad būsi kompiuterinių žaidimų kūrėjas (juk sakiau, kad skamba šauniai !).
Čia, namie, turi lovą ir kompiuterį, iš iš esmės, tau daugiau nieko nereikia, būtent taip reikia visiems tvirtinti, nes juk tai tikrai ne daug, o nereiklūs žmonės kelia pagarbą, čia beveik kaip vienuolis.
Žinoma, tiesa visai kitokia, kol gyveni pas tėvus tu naudojiesi čia tik elektra, vandeniu, dujomis, maistu, automobiliu, dėmesiu, tualetiniu popieriumi ir.. Na, kosmetikos aš tai nenaudoju, bet šampūną tai tikrai!
Visa tai yra buitis. Ir yra keli metodai, kaip tuo reikia naudotis teisingai.
Pirmiausia reikia parodyti, kad esi ne tik brangiai išlaikomas augalas, bet esi ir naudingas. Gera pradžia yra sulaukti kol prisikaupia kalnas indų (nes indaplovė vis dar sugedus), tuomet, kai būni tikras, kad jau visi tai matė imi ir juos išplauni. Kiekviena proga reikia išvesti šuniuką į lauką, paskiau tai būtinai pridurti šeimynai, po to, kai papasakosi, kad išplovei kalną indų.
Į šaldytuvą reikia stengtis lysti tyliai ir kai nieks nemato, juk valgai maistą, kuris tau, kaip ir nepriklauso. Atsiduoti vandens procedūroms taip pat palanku, kai nieko nėra namie. Bet siurbti kambarius reikia kai yra visi ir kuo garsiau. Susilyginus su etatine namų šeimininke, tampi visai mielas ir nepiktybinis naminukas. Ar naminukas yra pageidaujamas galima spręsti iš karts nuo karto nuskambančių juokelių, tema "kada paliksi namus?" ir "ar amžinai čia gyvensi?". Jei juokeliai ironiški, nieko baisaus, jei sarkastiški, tuomet kažką darai blogai, gal siurbti ir indus plaukti reikia prieš visiems sugulant miegoti.
Šiaip yra viena pagrindinė taisyklė. Galima naudotis viskuo, kad yra namuose (įskaitant ir automobilį lauke, juk rakteliais pradedi naudotis dar viduje), bet, šiukštu, negalima imti pinigų savo veiklai už namų ribų. Čia pravers vienas kitas darbelis, pavyzdžiui nušienauti kaimynės pievą ar pamelžti karves. Pinigų tikrai nereikia daug, nes viskuo esi aprūpintas namie, o keliauti į miestą ar šiaip, baliavoti tau beveik neteks, bet apie tai vėliau.
* * *
Kadangi jau turime buitį, sekantis ir, bemaž, svarbiausias dalykas yra priemonės. Bet apie priemones, kaip pasiekti tikslą, skaitykite kitame "Mano nūdienos" numeryje, ne už kalnų.
05 gegužės 2010
Viskas, kas aplink.
Man tikrai reikia grįžti prie reguliaraus bloginimo, nes.. Nes tai padeda raiškiai reikšti mintis ir.. Ir dar visaip, kaip jau pamiršau, kaip išreikšti raiškiai.
Šiek tiek apie tai, kas pastaruoju metu, kuria mano aplinką.
963 Classic Rock. Kai pavargstu nuo electronic muzikos garsų (tai nutinka maždaug po vieną kart per dieną), tuomet skubu klausytis internetinio radijo. Visai tai nemokama ir nereikia nieko siūstis, abu dalykai pasiutusiai puikūs. O, kaip anksčiau vadindavau "tėvų laikų muzika" yra labai geras dalykas.
Cghub.com. Arba Computer Graphics Hub. Nes tai puikiausia vieta, kur suplaukia tuntai skaitmeninės grafikos dailininkų, kurie dalinasi savo darbais. Didžioji dauguma jų yra profesionalai, besisukantys rinkoje, todėl atmosfera visada šviežia ir įkvepianti.
"Smokas Belju" Parašyta pačio Džeko Londono ir kaip visur skelbiama, seniausiai tapusi literatūros klasika. Tiesa sakant, beskaitydamas susidomėjau kuo skiriasi anų laikų (kol manęs dar nebuvo) ir šiuolaikinė populiarioji literatūra.
Tik pradėjus skaityti susidarė savotiškos skubos įspūdis, viename puslapyje Kitas Belju gyvena tarp San Francisko bohemos, o kitame jis jau lipa iš garlaivio ir ruošiasi keliauti į Aliaską. Bet vėliau įvykiai nusistovėjo, kuomet Kitas Belju (jau tapęs Smoku Belju), įsikuria Aliaskoje, miestelyje, klasišku pavadinimu - Dosonas. Būtent, visą laiką jutau ne klasikos, bet klasišką, amerikietišką dvasią. Vis tik romanas šokinėja nuo vieno nuotykio prie kito, šitaip nukeliaudamas kelis metus, šalia įstabių veikėjų gyvenimų.
Užsimaniau perkuisti namų bibliotekėlę ir paieškoti daugiau panašaus gėrio.
Baltoji Lipton arbata. Ši arbata stipriai pretenduoja paveržti mano meilė juodajai arbatai. Atsirado mano gyvenime netikėtai ir, kol kas, labai skaniai nuteikia darbui.
Tie piramidės formos maišeliai tikrai yra vienas iš tų išradimų, kuris praverčia kasdienybėje, bet apie kuriuos nerodo per žinias.
Filmas
"Blade Runner" Tikrų tikriausia fantastikos klasika. Galbūt tikrai gero filmo bruožas yra toks, kad filmas negali būti skirtas visiems. Blade Runner, prieš išvysdamas žmones, spoksančius į žibančius ekranus (1982m), buvo pradėtas, kaip projektas, pavadinimu "Dangerous Days", kuriamas pagal knygą: "Do Androids Dream of Electric Sheep". Kūrinys mus nukelia į neįsivaizduojamai tolimus 2019 metus, tamsią ir niūrią ateitį, Los Andžele..
Besidomintiems tokiais reikalais, būtinai liepiu pasižiūrėti skandalais ir gandais apipintą filmą, nes jis buvo naujo termino Neo-Noir pradininkas, o vėliau tapo tikru etalonu. Šiandien atitinkama vizualinė stilistika būna apibūdinama, kaip "Blade Runner" stilistika, dažnas kiber dailininkas turi nusipaišęs filmo tematikos darbų, nes tai vienas iš tų užburiančių ir niekad nebe paleidžiančių fantastikos šedevrų.
Vis dar laukiu savo plančetės, kuri, anot Kanados centrinio pašto tinklalapio, jau paliko Kanadą. Įsivaizduoju, kad ji dabar keliauja sunkvežimyje, kažkur Rusijoje. Bet nesijaudinkite, kai ką sužinosiu, pranešiu.
Šiek tiek apie tai, kas pastaruoju metu, kuria mano aplinką.
Radio stotis
963 Classic Rock. Kai pavargstu nuo electronic muzikos garsų (tai nutinka maždaug po vieną kart per dieną), tuomet skubu klausytis internetinio radijo. Visai tai nemokama ir nereikia nieko siūstis, abu dalykai pasiutusiai puikūs. O, kaip anksčiau vadindavau "tėvų laikų muzika" yra labai geras dalykas.
Tinklalapis
Knyga
Tik pradėjus skaityti susidarė savotiškos skubos įspūdis, viename puslapyje Kitas Belju gyvena tarp San Francisko bohemos, o kitame jis jau lipa iš garlaivio ir ruošiasi keliauti į Aliaską. Bet vėliau įvykiai nusistovėjo, kuomet Kitas Belju (jau tapęs Smoku Belju), įsikuria Aliaskoje, miestelyje, klasišku pavadinimu - Dosonas. Būtent, visą laiką jutau ne klasikos, bet klasišką, amerikietišką dvasią. Vis tik romanas šokinėja nuo vieno nuotykio prie kito, šitaip nukeliaudamas kelis metus, šalia įstabių veikėjų gyvenimų.
Užsimaniau perkuisti namų bibliotekėlę ir paieškoti daugiau panašaus gėrio.
Gėrimas
Tie piramidės formos maišeliai tikrai yra vienas iš tų išradimų, kuris praverčia kasdienybėje, bet apie kuriuos nerodo per žinias.
Filmas
Besidomintiems tokiais reikalais, būtinai liepiu pasižiūrėti skandalais ir gandais apipintą filmą, nes jis buvo naujo termino Neo-Noir pradininkas, o vėliau tapo tikru etalonu. Šiandien atitinkama vizualinė stilistika būna apibūdinama, kaip "Blade Runner" stilistika, dažnas kiber dailininkas turi nusipaišęs filmo tematikos darbų, nes tai vienas iš tų užburiančių ir niekad nebe paleidžiančių fantastikos šedevrų.
Laukiamiausias
Vis dar laukiu savo plančetės, kuri, anot Kanados centrinio pašto tinklalapio, jau paliko Kanadą. Įsivaizduoju, kad ji dabar keliauja sunkvežimyje, kažkur Rusijoje. Bet nesijaudinkite, kai ką sužinosiu, pranešiu.
Nuotaikos
Pastaruoju metu gyvenu dvejomis nuotaikomis.
Pirmoji yra "aš geriausias ir viską galiu" nuotaika. Pasireiškia ji tuo, kad tiesiog jautiesi geriausias ir, kad viską gali. Ką čia dar ir priaiškinsi. Na gerai, tokia nuotaika kiek pavojinga, nes niekad nebūni geriausias ir niekad visko negali, tad čia jau pagrąžinau. Bet vistiek, mėgstu, kai venomis pulsuoja pasitikėjimas savimi, tokios dienos paprastai būna labai produktyvios, o produktyvumas man, šiuo metu, yra didžiausias gerumas, mat visaip kaip mokausi, ruošiu portfolio ir t.t.
Antra nuotaika vadinasi "Eina visi ir viskas velniop". Tai tokios valandos arba dienos, kai laikas tikrai nueina velniop. Tiesiog nekyla rankos nuveikti ką naudingo. Tokiomis dienomis daug vaikštau iš kampo į kampą, daug valgau ir žiūriu filmus ar skaitau. Pastaruosius užsiėmimus skelbiu už gerą ir naudingą veiklą, nes žiūrėdamas ar skaitydamas, juk, plečiu akiratį, ar ne?
Draugai čia išmąstė, kad sėdėjimas namie man kenkia.. O aš sakau, kad visai ne, juk du kart per parą išvedu šunelioką laukan, taigi gaunu ir gryno oro. Kažkada net buvau išėjęs, šiaip, pasivaikščioti...
Bet reikalas tas, kad viskas, kas aplink, jau nusibodo. Pavargau gyventi namuose, kuriuose gyvena dar trys žmonės ir trys gyvūnai, noriu, ką čia noriu, jau laikas, turėti savo mažą kampą ir tvarkytis, kaip man atrodo tinkama. Jei ateityje daug laikysis "aš geriausias ir viską galiu" gyvenimo ritmas, tai viskas susitvarkys. Juk visada susitvarko.
Pabaigai vieno iš mano favoritų iliustracija. Kad geriausiai suprastum kas ir kodėl ten vyksta, reik žinoti kontekstą, bet ir ši pavienė ištrauka iš puikaus Ashley Wood komikso Hellspawn man labai patinka.
Pirmoji yra "aš geriausias ir viską galiu" nuotaika. Pasireiškia ji tuo, kad tiesiog jautiesi geriausias ir, kad viską gali. Ką čia dar ir priaiškinsi. Na gerai, tokia nuotaika kiek pavojinga, nes niekad nebūni geriausias ir niekad visko negali, tad čia jau pagrąžinau. Bet vistiek, mėgstu, kai venomis pulsuoja pasitikėjimas savimi, tokios dienos paprastai būna labai produktyvios, o produktyvumas man, šiuo metu, yra didžiausias gerumas, mat visaip kaip mokausi, ruošiu portfolio ir t.t.
Antra nuotaika vadinasi "Eina visi ir viskas velniop". Tai tokios valandos arba dienos, kai laikas tikrai nueina velniop. Tiesiog nekyla rankos nuveikti ką naudingo. Tokiomis dienomis daug vaikštau iš kampo į kampą, daug valgau ir žiūriu filmus ar skaitau. Pastaruosius užsiėmimus skelbiu už gerą ir naudingą veiklą, nes žiūrėdamas ar skaitydamas, juk, plečiu akiratį, ar ne?
Draugai čia išmąstė, kad sėdėjimas namie man kenkia.. O aš sakau, kad visai ne, juk du kart per parą išvedu šunelioką laukan, taigi gaunu ir gryno oro. Kažkada net buvau išėjęs, šiaip, pasivaikščioti...
Bet reikalas tas, kad viskas, kas aplink, jau nusibodo. Pavargau gyventi namuose, kuriuose gyvena dar trys žmonės ir trys gyvūnai, noriu, ką čia noriu, jau laikas, turėti savo mažą kampą ir tvarkytis, kaip man atrodo tinkama. Jei ateityje daug laikysis "aš geriausias ir viską galiu" gyvenimo ritmas, tai viskas susitvarkys. Juk visada susitvarko.
Pabaigai vieno iš mano favoritų iliustracija. Kad geriausiai suprastum kas ir kodėl ten vyksta, reik žinoti kontekstą, bet ir ši pavienė ištrauka iš puikaus Ashley Wood komikso Hellspawn man labai patinka.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)