Last.fm

Last.fm yra internetinis radijas su keliolika kitų naudingų funkcijų. Apie naudingiausias ir idomiausias dabar trumpai:
Last.fm veikia (įsidiegus plug-in'us) kartu su Jūsų kompiuteryje grojančiu muzikos grotuvu, sakykim, tai būtų winamp arba WMP. Tad, kai klausotės muzikos ir šavo muzikinės kolekcijos, programa tai fiksuoja ir sudarinėja Jūsų klausomiausios ir kitokios -ausios statistika. Asmeniškai, būna smagu pasižiūrėt kiek, ko ir kokiais kiekiais klausau.
Tai puikus būdas ieškoti naujų altikėjų, bei muzikos žanrų. Dėl savo unikalios funkcijos,"Audioscrobbler", klausant muzikos tiesiai per last.fm grotuvą (reikia parsisiūsti ir turėti interneto ryšį), jums tiesiog neleis klausytis vien tik vieno atlikėjo ar grupės. Programa ieškos panašių žanrų, kartais versdama nervintis ir perjunginėti dainas, kartais maloniai nustebindama ir pasiūlydama kažką naujo. Beje, klausyti vien tik vieno atlikėjo ar grupės galite last.fm internetiniame puslapyje.
Tai puiki ir didelė internetinė muzikos biblioteka. Jei Jums atrodo negražu piratauti ir siūstis muziką nelegaliais keliais, last.fm tampa puikia alternatyva. Aišku, panoreję galite spustelti nuorodą ir norimą dainą ar albumą įsigyti internetu.
Pradėjus klausytis muzikos galite iškart pamatyti klausomo atlikėjo/grupės nuotrauką, paskaityti biografiją, pamatyti žanrą ar kitus, panašaus žanro atlikėjus. Galite jungtis į fanų klubus ir fanklubinti.
Ieškoti muzikos galima pagal du kriterijus. Tag (ang. etiketė). Galite rašyti įvairiausius dalykus, nuo filmo pavadinimo iki.. Na. net nežinau, parašius ką nors neprotingo, tiesiog nieko neras.
Ir pagal atlikėjus, vardus, pavardes, pavadinimus.. Galima susidaryti savo grojaraštį, jį koreguoti, papildyti ir kitaip žaisti.
Užsukus į last.fm internetinį puslapį jums visada pasiūlys paklausyti ko nors pagal skonį, pasižiūrėti vieno ar kito atlikėjo video ar pasidomėti gręsiančiais muzikiniais įvykiais. Norint prisijungti prie bendruomenės reikės susikurti savo vartotoją, bet tai neskausminga ir ilgai netrunka.
Siūlau last.fm išbandyti visiems, kas prie kompiuterio klauso muzikos, nepiratauja ir ieško kažko naujo.

Nuorodos:

Last.fm
Last.fm aprašas vikipedijoje
Puslapis, kuriame įrašę savo vartotojo vardą gausite paveikslėlį su Jūsų klausomos muzikos statistika.
Mano last.fm profilis

X karta

Knygą nupirko mama. Taip pat literatūros mėgėja, tad pamanė, kad romanas man patiks. Ištiesų, įspėjo labai gerai. Apie autorių D. Couplandą iki šiol girdėjęs nebuvau. Gal dėl to kaltas mano asmeninsi nesidomėjimas užsienio literatūra, gal kreivoka mokyklos skaitinių programa, į šia diskusiją veltis nelaikas.
Taigi, X karta - tai modernistinis romanas, apie nusivylusius šia karta žmones. Manau, kad pasirodys tikrai aktualus skaitinys šiuolaikiam, mąstančiam jaunimui ir vyresniai publikai. Juolab, kad aprašomos problemos nemažiau aktualios ir šiomis dienomis, pas mus pačius ir mūsų aplinkoje.
Neaprašinėsiu knygos siužeto ar veikėjų, tai galite pasiskaityti čia.
Pirmą kart prisėdęs perskaičiau beveik pusę knygos. Vadinasi sudomino nejuokais, o ir ilgio nėra pasakiško. Sakyčiau netgi šiek tiek trūko. Skaitydamas knygos gale pasižymėjau puslapius, kuriuose buvo mane sudominusių citatų ar minčių. Rekomenduočiau knygą perskaityti pavargusiems nuo miesto gyvenimo ir norintiems pasinerti į materialinės egzistencijos apmąstymus.

God damnit ! !

Nu ir ką daugiau galiu aš pasakyti, tokį nurautą vakarą? Visą dieną jausmas toks, lyg visi mane, švelniai tariant "dulkintų". Niekas, visiškai niekas, nevyko pagal mano planus.
Dėstytojas paklausė ar išvis dar noriu mokytis, jokių darbų neturiu. Studentų atstovybėje viskas velnio nuėjo, eilinį kartą normaliai nepasiruošiau susirinkimui. Savo skulptūrą pjausčiau, virinau, laužiau, vėl pjausčiau ir virinau, kol sulūžo velniop išvis.. Nėr gyvenimo, eisiu į mur.lt mažamečių emo nuotraukų dergt savo sarkastiškais komentarais. Beje, klausau technūchas kažkokias per last.fm.
Bėr gyvenimo. Džiugina nebet tai, kad kišenėj dešimts litų, su kuriais reik dar velniai žino kiek laiko pragyvent. Ačiū, mano to reikėjo.

mur.lt

Ar Jums kyla klausimas kas čia per mur? Pasistengsiu atsakyti, tiksliau sakant sumurkinti įrašą apie mūrą..
O prasidėjo viskas (pats baisiausiai nustebau, kai šiandien supratau kada), senokai, tiksli data yra 2006 06 06. Kai pakvietė mane jungtis į kažkokį, "tipo" kitokį pažinčių saitą. Ne, bent jau tada tokia buvo nuomonė. Ir išties, greit surpatau, kad mur.lt yra labai labai kitoks portalas. Lankiausi pirmąjame oficialiame meet'e, Kaune, rotušės aikštėje. Pamenu lijo, bet visvien buvo smagu :] Radosi pirmieji pažįstami ir draugai. Vėliau kai kurios pažintys prasiplėtė iki realių susitikimų ir dar geresnių draugų. Net dabar žingsiuodamas Kauno senamiesčio gatvėmis pastebiu kažkur jau matytus veidus, mintyse sau ištari: ,,mūras..", tyliai šypteli pats sau ir nukėblini toliau. Ehh, gal prieš metus su puse apleidau šią internetinę bendruomenę, kurios viduje buvo visko. Ilgą laiką portalas buvo uždaras pasauliui, likusiam už geltonų sienų, tai buvo lyg tos mažytės utopijos savisaugos priemonė..
Padėjo ji ar ne, ne man spręsti, užsukdavau ten retkarčiais, bet tą žavingą M raidelę matydavau kasdien, prisėdęs prie interneto. O dabar mūras tapo vėl atviras, surengtas negti atgimimo balius. Kažkaip nudžiugo mano širdis tai supratus. Net pats negaliu įvardinti kodėl.
Taigi, sveikinu mur.lt vėl grįžus į gyvenimą, linkiu kuo didžiausios sėkmės! Ir jei šie katinai ką nors sudomins, jei iki šiol gyvenote ne taip, kaip visi, manote, kad turite keistenybių, pvz gerti arbatą mėnesienoje, ant skardinio stogo jums atrodo normalu, prašom. Manau, kad Jūsų ten lauks.

Keli laukiamieji, arba ką galima suprasti iš filmų treilerių.

Dar keli filmai, tikiuosi laikui bėgant tokių atsiras daugiau, kurių verta laukti. Pride and Glory ir Body of Lies. Gerą užtaisą garantuoja geri aktoriai ir režisieriai. Esu susidaręs specifinę treilerių vertinimo sistemą. Vienas iš pastabėjimų: kai treileryje atskleidžiama nemažai siužeto detalių, pvz parodoma kas bus tikrasis blogiukas, kas mirs, kas kam dirbs.. Iš to mes jau galime nuspėti kuria linkme filmas suks.. Bet, kuo daugiau dalykų atskleidžiama, tuo daugiau jų lieka neatskleista.
Už linkus dėkui Ramzui

Max Payne

Jau senokai pastebėjau, kad žaidimą ekranizuodami kūrėjai stengiasi paaiškinti nelogiškumus, kurie žaidime įsipaišo į bendrą kontekstą dėl to, jog žaidimas būna kelerių metų senumo, arba tiesiog dėl to, jog tai kompiuterinis žaidimas. Tokių dalykėlių filmas ir yra pilnas. Režsierius stengėsi nenutolti nuo žaidimo, bet labiau stengėsi sukalti filmą..

Aktoriams neturiu laibai ten ko prikišinėti. Vaidyba įtikina. Kaip visada bus vienas nuskriaustas herojus, kelios nekaltos aukos, nekalti piktadariai ir.. Ir tai viskas.
Grožėjausi aš ten noir style , bet šito man dar pritrūko. Tie "Sin Sitiški" momentai, tamsios gatvės ir baltesnis už baltą sniegas puikiai atrodė.
Pati detektyvinė istorija nesukelia to kažkokio jausmo, vieni jį vadina drugeliais pilvuose, kiti tiesiog "drive'u". Bičas keršija už savo šeimą, tad nieko daugiau nesitikėkit. A, beje, pradžioje jis gražiai pasako: ,,I dont believe in heaven. I beliave in payne..'' Šie žodžiai sukėlė graudžią šypseną. Nes aš netikiu tobulumu, bet tikėjau Max'u..

Kur du Max'o 9mm ginklai? Kur Slow motion? Galų gale, kur kraujas? Atrodo, kad reižierius stirpiai apkarpė visą smagumą, jog filmas vėl taptų prieinamas plačiąjai auditorijai, po to, kai gavo užkabinti rimtesnį amžiaus cenzą, juostai dar nepasirodžius kinuose. Natūralu, jog stengdamasis, jog juostą pamatytų kuo daugiau žmonių (rašydamas apie žmones turiu galvoje ir trylikamečius), John Moore padarė viską ką reikėjo.. Vistik produktas vardą jau turi, treileris atliko savo, sėkmė garantuota.

Filmas sueis plačiąjai publikai, šitai aišku. Bet tiems, kas nuoširdžiai pergyveno du Max Payne žaidimus ir tiems, kuriems į smegeninę plūsteli gūsis kraujo, kai pamato eilinį gandą apie trečiąjį serijos žaidimą, kažko trūks. Trūks senojo gerojo Max'o ir tūkstančių kulkų. Trūks to paprasto pasaulio, kur nieks neaiškina kodėl narkotikai vienokie ar kitokie, užtenka žinoti, jog tai narkotikai. Mano nuomone, jei jau užkabini legendą, privalu ją pateikti dar geriau, nei buvo prieš tai, kai legenda nusėdo su pilkomis dulkelėmis.

Filmas skitas savaitgalio pradžiai, kai po visos savaitės nori išjungti smegenis ir neieškoti logikos, tiesiog daugiau ar mažiau teisingai ištaškyti keliolika marmūzių.

O kam tas pavadinimas?

Tai, kol instaliuoja World of Warcraft patch'ą, nuspręndžiau ir čia užbėgti. Atrodo, kad pastarąją savaitę esu visur. Visur akademijoje, tai Kaune, tai Vilniuje, tai vienam, tai kitam gale, tik niekaip čia, į blogą neužeinu. Tai, dabar trumpai, bet apie aktualijas. Praėjo, praūžė rinkimai.. Kaip aš juos vertinu? Pasižiūrėsim kas dėsis, minėjo, kad linksma bus. Už ką balsavau? Tebūnie tai mažytė mano paslaptis. Beje, senamiestyje pastebėjau įdomų eksponatą, kuris pailiustruoją politinė Lietuvėlės padėtį..




Baisiai laukiu kol galėsiu pagaliau sužaisti vieną geriausių šių metų kompiuterinį žaidimą The Witcher. Priminsiu, kad dar niekad taip nesistengiau norėdamas peržaisti žaidimą. Tiksliau, ruošdamasis šiam, perskaičiau septynias knygas priešistorės ir išlaukiau bene pusę metų iki tol, kol išleis patobulintą žaidimo versiją (čia jau aplinkybėms susiklosčius). Tuo tarpu jau tikrai pradėjau šiek tiek nekantrauti ir nudailinau savo sumuštini dėžutę (anksčiau ši priklausė sesulei)

Taip ir gyvenam

Kodėl aš taip nustojau mokytis? Na koks ten mokytis, nustojau studijuoti. Atrodo, kad vien tik piešimui patinka skirti laiko. Skulptūra kažkaip nebedomina. Kas liečia žmogaus anatomiją, viskas tvarkoje, man patinka ir šį tą sugebu, padirbėjus rezultatai tik gerės. Bet va tas idėjinis pagrindas kažkaip šlubčioja.
Gal tai dėl mano užimtumo? Visur noriu spėt. Ir prie automobilio pasikapstyt ir darbą bent kokį susirast. Jausmas toks, lyg didžiausia mano gyvenimo aktualija šiuo metu yra tai, jog esu Kauno dailės fakulteto Studentų atstovybės pirmininkas. Žinau, kad su šiom pareigom gavau daug atsakomybės. Kartu, žinoma, galimybių igyvendinti savo idėjas, kažką pakeisti visuomenėje ir t.t. Bet ar tam turėčiau skirti didžiausią pyrago, kuris vadinasi ciberflatas, dalį?
Kaip viską suspėti? Suprasčiau, jei visos veiklos teka, kaip pateptos, bet jei ne?
Galų gale pažiūrėkime į viską paprastai. Čia tik dar vienas etapas, kuriame reikia susidėlioti viską į vietas ir viskas bus tvarkoje.

Kaip kartais džiaugiuosi, kad esu optimistas..

Ruduo..

Čia bus toks idiliškas įrašas. Nesakykit, kad neperspėjau..
Aš, kaip visad, kiek vėliau nei įprasta susivokiu metų laikuose. Nenuostabu, jog rudenį išties pamačiau tik dabar, kai lapai jau beveik prinokę, kaip kokie bananai. Krenta. O, kad vietoje lapų būtų bananai..
Pasikeitimai kuriuos atnešė ruduo išties nemaži. Pirmiausia, tai antras kursas. Jaučiu, kad šiuo metu ambicijos savai specialybei nėra labai didelės, žiūrėsim kaip bus, kai pradėsiu dirbti ties užduotimis, nes visą rugsėjį praktiškai prabimbinėjau ir tiek.
Esu oficialiai išrinktas Kauno dailės fakulteto studentų atstovybės pirmininku. Natūralu, kad pečius prigulė daugiau atsakomybės, pareigų ir kito briedo. Žinoma, dabar turiu daugiau galimybių realizuoti savo idėjas, kurti naujas ir naudingas pažintis, negrįžti ilgai namo..
Na.. Artimi santykiai, ką čia apie juos prišnekėsi, jei jų ir nėra. Nesakau, kad ir nereikia. Ne, tikrai nesakau (shake).
Tai štai, rudeninėm nuotaikom, darbų sąrašėliu ir krentančiais bananais baigiu šitą nė velnio neidilišką idilę.