Lankytinos vietos. Kad anūkam būt ką pasakyt.

Gerai, prisipažinsiu vieną dalyką. Šiandien šiek tiek tingėjau rašyt blogą, bet kai perskaičiau krūvą komentarų, pradėjau nerangiai, bet paskubomis ir su šypsena traukti fotoaparatą iš kišenės. Pirmadienį iš manęs nesulaukėte žinių, nes čia buvo laisvadienis. Štai antradienį prasidėjo dvi dienas truksianti studentų registracija. Pavyko sužinot, kad dar nėra žinomas tikslus mano grupės studentų skaičius. Bet jų būna apie dešimt. Ši savaitė skirta "susiorientavimui", pažodžiui pagaminus angliško teksto vertalą.. O mano mokslai prasidės tik vasario 20 dieną (vos nepuoliau į isteriją). Gavau šį semestrą destomų dalykų sarašą:

Critical Games Studies - 3 credits.
Desing Principles - 3 credits
3D for Games 1 - 4 credits
Concept Art of Games - 3 credits
Interactive Media Studies 1 - 3 credits
Malajų kalba 3 credits
Iš viso 19 kreditų. Jei čia per savaitę, tai paklausčiau už ką moku pinigus. Bet, tikiu, kad bus daugiau, juk tai tik dėstomų dalykų, o ne paskaitų tvarkaraštis.

Tai tiek apie universitetą. Toliau papasakosiu apie savaitgalį.


Pasitaikė neeilinė galimybė pamatyti specifinė induistinę šventę, pavadinimu Thaipusam. Ji vyksta unikalioje "Batu cave" (batų oloje). Iš visų kitų švenčių, pasaulio mastu, ši išsiskiria tuo, jog norėdami tinkamai atšvęsti, žmonės daro keistus dalykus. Jums, kaip ir man, turbūt teko matyti tai per televizorių, kai vyrukui į nugarą būną suverta gal dešimt blizgančių kablių ir jis kaip koks traktoriukas tempia vežimą su aukomis dievams. Arba moteris eina į šventyklą, kiaurai per abu skruostus persivėrusi virbą. Tokios ir panašios linksmybės. Šiaip, mane apėmė keistokas jausmas. Žmonės ten susirinkę paminėti kažkokią senovinę tradiciją, kuri jiems tikriausiai gan daug reiškia, o kažkoks europietis (tokių ne vienas) čia ims nieko nesuprasdamas ir fotografuos į kairę ir dešinę, pats nesuprasdamas ką. Tokiomis mintimis vedinas nebuvau laibai įkyrus fotografavimo atžvilgiu, tad nuotraukų daug nebus. Kaip sako, geriau vieną kart nuvažiuot, nei..



Visas senąsias šventes, visų tautų ir religijų ir laikų, vienija vienas dalykas. Jei jos vis dar švenčiamos, atsiras kas iš jų gali pasipelnyti ir tai veikiausiai bus prekeiviai. Čia taip pat buvo pilna saldainių, gėrimų, net atrakcionai radosi..

O čia matome dideliausią vieno iš dievų statulą (dešinėje). O šalia jo matome laiptelius, jų apie 300 ir jais reikia užlipti į šventyklą, olos viduje (kairėje). O aplink matome gal milijoną žmonių (visur).

Baisiai gražių detalių pilną ant senovinių šventyklų. Nors jos pačios ir nėra labai didelės.


Geltonuose, plastikiniuose maišeliuose yra aukos, atneštos į olą. Galima nusipirkti pakeliui, lipant laiptais ar jau užlipus, nesvarbu. Kas viduje, nežinau. Gal kokosai? Neužteko naglumo lyst ir žiūrėt. Labai tikėtina, nes jų aplink mėtėsi daug.


Olos viduje. Ola labai didelė, kaip matote. Apšviesta, grindys betonuotos, metaliniai turėklai. Žmonių milijonas koks viduje. Gali nusipirkti skardinę gėrimo. Kaip priklauso viskas.

Tai tiek fotografijų. Norint kokybiškai viską perteikti vaizdais reikėtų velniškai geros kameros. Kadangi į šventyklą važiavom naktį, viskas buvo labai gražiai apšviesta. Net fejerverkus šaudė. Turbūt dalis skaitytojų šiuo metu klausia manęs, kur tie visi ekstazėje paskendę žmonės, susikaustę kūnus kabliais ir iešmais. Matėme kelis, bet tokius lengviau švenčiančius, su keliais mažais kabliukais ir kaspinėliais. Štai ryte, teko matyti iš kitos ekspedicijos nuotraukų, buvo labiau atsidavusių. Kas apelsinus, kas obuolius susikabino ant nugarų. Nors ir naktį buvo labai daug apsirengusių geltonai ir nešinų aukomis žmonių. Nešė pieną, skardiniuose induose. Dalyvaut kažkur tik dėl pasižiūrėjimo įdomu, bet nekenkia prieš tai šiek tiek pasigilinti į tradicijas (aš tai to nepadariau..)

Grįžome naktį ir miegot turėjau progos draugų, tiksliau draugių, bute (prašau susilaikyti nuo šmaikščių komentarų, kadangi aš jus pažįstu). Penkioliktas aukštas, vaizdas fantastiškas. Pro langą. Taigi, vaizdas fantastiškas, o aš fotografavau kažkokį skersgatvį.



Ryte, tiksliau įsidienojus, tiksliau antrą valandą patraukiau aplankyti nacionalinio muziejaus. Susipažinau su Malaizija nuo to, kai gimė visas Azijos kontinentas, iki 2057 metų vizijos.

Muziejuje patraukė akį dideli modeliai ir originalūs ginklai.


Malaizijos istorijoje keitėsi karalystės, panašiai, kaip Japonų ar Kinų dinastijos. Einamiausias bizniukas buvo prekyba ir amatai. Žinoma, kol čia neįsisuko britai.

LADA "durklas" Tokius turėdavo įtakingi asmenys, važinėję savo "LADA" karietomis.

Tokios arkos norėčiau namie. Manau tiktų.. Miegamajame?..


Baisiai įspūdingas žemkasės ir metalo rūdos atsijojimo mašinos modelis. Beje, veikiantis. Beje, nei velnio neperteikia nuotrauka įspūdžio.


Lietuva ir Malaizija savo istorijose turi kai ką bendro. Komunizmą.


Raketa, kuria į kosmosą paleisti du Malaizijos astronautai, pavadinimu "Soyuz". Spėkit per kokius ryšius.

Visai netyčia, vėliau aptikau astronautikos muziejų. Čia kiemelis, pilnas visko po biškį, bet nieko iki galo.



Bandomasis raketos variklis. Turėsiu kuo pasigirt anūkam, kad savo ranka čiupinėjau ranketos variklį ir dar tikrą.

Rusų gamybos kosmonauto (kaip žinome, amerikiečiai turi astronautus, rusai kosmonautus, kinai taikonautus. Bent jau turėtų, jei paleistų kelis į kosmosą savo jėgom.), kostiumas. Tikras.


Kapsulės modelis.


Kosmo ar astro, nesvarbu. Tupykla. Įdomu kaip ten viskas vyksta, nesvarumo būsenoje?.. Klausimas diskusijoms.


Labai ačiū visiems, kas patarinėjo kaip įveikti nemigą. Manau, kad jau suradau savo būdą. Prieš miegą atvėsinti kambarį iki +25c. Ir ramia galva eiti miegot. Galiu paplatinti savo telefono numerį, jei kas turi giminių Malaizijoje ar šiaip draugų. Taigi: +601 29 062 605.
Adreso kolkas nesakysiu, bijau, kad kas sugalvos siūsti lašinių, degtinės ar kito gėrio, dėl ko paskui galėčiau būt patrauktas teisman.

Taigi, praėjo savaitė, kaip įsikuriau čia. Susidraugavau su aplinka, pamažu randasi vis daugiau draugų, valgyt yra. Atrodo neblogai. Kolkas blogiausias dalykas, kūrį pastebėjau yra baisiai brangios knygos.
Kolkas tiek. Sėkmės visiems, ačiū, kad skaitot, krizenkit ir krizė bus nebaisi!