03 vasario 2010

Archyvavimas

Šiandien kažkaip įdomiai sugalvojau praleisti popietę ir dariau tai archyvuodamas daiktus. Tuojau pasistengsiu paaiškinti kaip tai vyksta.
Pirmiausia reikia paimti vieną vietą, kur viskas sudėta, arba tiksliau sumesta, chaotiškai, pilna visokiausių nereikalingų daiktų ir t.t. Na, žodžiu, reikia betvarkės. Aš pasiėmiau didelį stalčių, pilną senų "guaš" tipo dažų ir "trash" tipo popierių. Ten dar buvo daiktų iš "junk" serijos, tai yra šviesos kardų rankenų (taip, tų iš Žvaigždžių karų), riedučių detalių, guoliai, riedlentės ratukai ir dar visko, visko.
Viso to darymo tikslas yra tiesiog gyventi geriau. Asmeniškai, tai mėgstu dėti daiktus į dėžutes, tada tas dėžutes dėti į stalčius, lentynas ir visur, kur telpa. Ir taip daryti yra be galo patogu, nes kai reikia tam tikros kategorijos daiktų, pavyzdžiui, vienokių ar kitokių rankdarbių, tai viską iškart galima pasiimti, tiesiog išimant atitinkamą dėžę, nereikia knaisiotis, šitaip, neišvengiamai, vėl viską paverčiant betvarke..


Turi atrodyti maždaug taip. Tarp dėžių visada, beveik visada, atsiranda laisvos vietos, kur galima sutalpinti visokius kitus daiktus ir savo žaislus. Tai čia ir yra tas, vadinamasis daiktų archyvavimas.


O čia dar vienas gerumas, nes besitvarkant dažnai galima atrasti seniai užmirštų dalykų. Štai, tarp "guaš" tipo dažų aš radau dviejų metų senumo alaus skardinę. Ir ne bet kokią, o Limited Edition! Mano didesniam džiaugsmui skardinė buvo dar neatidaryta :]
Kad visai turiningai leisčiau savo dieną ir toliau, tai dar pastumdžiau stalą kambaryje, suradau naujus namus printeriui, kurį naudojam kelis kartus per metus ir atrūšiavau kalną makulatūros. Jau neminint to, kad išsiurbiau kiekvieną grindų centimetrą ir visus tarpus.

Išties gal tai verčia šiek tiek susirūpinti savimi ir pradėti kažką daryti, nes iš lėto tampu susirūpinęs namų šeimininkas. Būtų neprošal, pavyzdžiui, dirbti žaidimų industrijoje. Nes sėdėjimas namie kenkia. Savotiškai kenkia į gerą pusę, bet vistiek kenkia..

01 vasario 2010

Raudonųjų akelių naktys.

Tai toks renginys, tiksliau taip apibūdinimas. Game Jam, apie kurį užsiminęs buvau ir anksčiau.
Viskas prasidėjo penktadienio vakarą ir, oficialiai baigėsi sekmadienio popietę. Dalyvavau Kauno Game Jam, vykusiame KTU universitete, šiek tiek foto įspūdžių galima rasti games.lt.
Jamant viską ir išsakant trumpai, drūtai.. Renginys man patiko ir tikrai džiaugiuosi sudalyvavęs.
Iš pradžių susirinko tikrai daaaug žmonių, o man netgi pavyko pavėluoti, bet vėliau atsisijojo ir antrą dieną beliko jau tik pusė, kurie visi dirbo iki deadline ir parodė bent šį tą. Nežinau su kokiomis viltimis ėjau dalyvauti, bet jos liko pateisintos, o ir bendras visų dalyvių lygis maloniai nustebino. Ko trūko, tai daugiau kūrybininkų, mat aiškiai matėsi, kad techniniai dalykai nebuvo kliūtis, reikėjo tik geros vizijos ir.. Ir pradės gimti maži, bet nuostabūs dalykai :]

Nuo pat pradžių, bent jau mūsų komandos tikslai, nebuvo per dideli, todėl darbas ėjosi be jokių sunkumų ir tikrai nuosekliai. Gal nesudėjom visko tiek, kiek norėjom, kai kurias funkcijas teko išimti, bet reikalo esmė tikrai išliko. Bet ką aš čia, visų pirma turėjau pasakyti, kad žaidimą galima gauti iš va šičia . Žaidimas buvo pradėtas keturių žmonių komandos,tačiau dirbti likome dviese, bet dar, kartais turėjome ne etatinį Creative director, dirbanti mūsų pusėje.
Aš esu vienas iš tų kūrybininkų, kurie savo darbu patenkinti būna apie penkias minutes, o paskui pradeda svaičioti, kad tobulybei ribų nėra ir t.t. Tikiuosi, kad kada nors išmoksiu džiaugtis savo darbais, arba reiks pradėti daryti tokius darbus, kuriais galėsiu džiaugtis :]
Heh, Game Jam buvo dar vienas postūmis ir padėjo dar kartą suprasti, kad žaidimų industrija yra tai, kur ir kuo noriu gyventi, kur noriu dirbti, ką noriu daryti, tad neskaitant kelių akimirkų, visą laiką buvau pakilios nuotaikos ir mėgavausi tuo, ką dariau.
Deception of Prometheus yra antras veikiantis žaidimas, už kurio vizualinę dalį buvau atsakingas. Smagiausia yra matyti, kaip kažkas kitas žaidžia tavo žaidimą ir patiria teigiamas emocijas, manau, jog tai ir yra didžiausias atlygis, kokio galima susilaukti dirbant žaidimų industrijoje.