Nu ir ką daugiau galiu aš pasakyti, tokį nurautą vakarą? Visą dieną jausmas toks, lyg visi mane, švelniai tariant "dulkintų". Niekas, visiškai niekas, nevyko pagal mano planus.
Dėstytojas paklausė ar išvis dar noriu mokytis, jokių darbų neturiu. Studentų atstovybėje viskas velnio nuėjo, eilinį kartą normaliai nepasiruošiau susirinkimui. Savo skulptūrą pjausčiau, virinau, laužiau, vėl pjausčiau ir virinau, kol sulūžo velniop išvis.. Nėr gyvenimo, eisiu į mur.lt mažamečių emo nuotraukų dergt savo sarkastiškais komentarais. Beje, klausau technūchas kažkokias per last.fm.
Bėr gyvenimo. Džiugina nebet tai, kad kišenėj dešimts litų, su kuriais reik dar velniai žino kiek laiko pragyvent. Ačiū, mano to reikėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą