27 gruodžio 2008

Nostalgijos sėkla

Viskas prasidėjo nuo to, jog turiu, nemeluodamas, tikrai kuo puikiausią kovos su stresu sugebėjimą. Gal netgi kaip super galią išvardinčiau. Nesijaudinu beveik dėl nieko ir beveik niekada. Egzaminus priimu kuo ramiausiai, pasaulio pabaigą turbūt stebėčiau su buteliu alaus ant kokio stogo ir šypsočiausi.
Štai tik dabar ir tai dar nevisai, pradedu suprasti savo išvykimo pasekmes. Tiksliau sakant pajausti. Jau senokai žinojau kad mokslas Malaizijoje, praktiškai reiškia atsisveikinimą su Lietuva. Na, vienu iš geresnių atvejų po to norėčiau dirbti Lenkijoje.
Na žinoma, galima sakyti, kad ryšiai ir tikri draugai nenutrūksta, bet trys metai kitoje pasaulio pusėje jau šis tas. Tikiuosi visi šitie suvokimai užspaus mane po truputį o ne užgrius belipant ar be išlipant iš lėktuvo, taip, kad susileisiu visiškai..

3 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Pasisieke ple.... Bent jau sofa liks!

Anonimiškas rašė...

Kai ishlipsi is lektuvo nebus jokios nostalgijos. Bus tik WOW WOOWW kaip viskas idomu :) Nostalgija ateis po kokio pusmecio. Ateis nostalgija per sventes seimos - Kaledas, Velykas :) Neteks ten liudet tikrai!

Unknown rašė...

Heh, tikiuosi.
Šiaip gali būti toks atvėjis, kad atostogos susiklostys palankiu metu, būtent per šventes, kai Lietuvoje žiema.