25 vasario 2009

Pavadinimą sugalvosiu

Sveiki, mielieji. Taip, žinau, kad ilgokai nieko nebrūkštelėjau, bet laikas pradėjo beprotiškai greit lėkti. Štai jau beveik mėnuo, kaip esu Malaizijoje, tikrai nejaučiu, kaip dienos lenkia viena kitą. Sunkoka kartais ištaikyti progą ilgėliau prisėsti prie kompiuterio, o kai ištaikau progą tą daryt, bent valanda tenka emailų skaitymui ir atrašymui, dar truputį paskaitinėjus kas pasaulyje dedas, laiko ir nelieka blogui. Bet, štai aš čia ir vėl barškinu klaviatūrą. Turiu pastebėti, kad Games Lab (žaidimų laboratorija), kur paprastai rašau blogą, iš tuščios ir šviesios klasės virto tamsia kompiuterine. Šviesos nedega, aplink žybsi monitoriai su vienų ar kitų žaidimų fragmentais.. Už plonos sienelės girdisi, kaip dėstytojas su studentu kovoja virtualiame ringe, aiškinasi santykius..

Dabar apie tai, ką veikiau pastarąsias dienas. Sekmadienį buvau mieste, kolkas vis niekaip neišeina aplankyti kinų kvartalo, bet jis manęs dar laukia. Užtat buvau kine, filme "Keista Bendžamino Butono istorija". Smaguma, tikrai pasimėgavau puikiu kūriniu, bet ne recenziją rašyt atėjau, tad daugiau neminėsiu. Pasižiūrėkit patys.
Pirmadienį vyko pirmoji paskaita. Multimedijos studijos. Pamačiau savo grupiokus, jų išviso šeši. Kolkas nenorėjau gąsdinti ir fotografuoti visų, manau, kad neetiška ir pretekstas, kad noriu apie juos parašyti viena seniausių Eurpos kalbų, tautelėi, kuri paskutinė pasikrikštyjo, nelabai įtikinantis. Šito teks palaukti. Tai štai, multimedijos dėstytojas valandą kalbėjo visokiausius dalykus. Na, jis iš tokių tipo, kuriuos gali laikyt išprotėjusiais arba genijais. Arba abiem. Kukliai prasitaręs, kad yra stipriai susijęs su gerai žinomais azijoje animaciniais projektais, galutinai palenkė visus į savo pusę. Kolkas gilesnės nuomonės apie dalyką nesusidariau, šios studijos (multimedijos) bus labiau teorinio pragrindo ir aprėps daug daug.

Antradienis. Kelionė į Malaizijos technologijų parką. Ir net nenumaniau kas ten bus. O buvo išties labai įdomus renginys. Savotiški geriausių animacijos projektų apdovanojimai ir vieno animacinio filmo pristatymas.


Pirma vėlyvi pusryčiai, kava, arbata ir pyragas. Pasivaišinom likučiais, nes mūsų atobusai (iš Limkokwingo važiavo žaidimų ir animacijos studžiai) kiek vėlavo.



Renginyje dalyvavo studentai iš dviejų universitetų, spauda, konkusantai ir daugėlio firmų atstovai.


Štai kaip ir apie ką.

Prasidėjo viskas paskaitėle, viso šito parko boso. Kaip jie vertina kūrybininkus ir kaip mums jūsų reikia. Na, propaganda, bet susdariau nuomonę, kad Malaizijoje išties vertinami kūrybingi žmonės, kurie dirba ties naujosios medijom (matot kaip šneku, čia įtaka).


Studija pristatė savo kūrinį, dviejų sezonų ilgio 3D animacinį filmą "Saladinas". Veiksmas vyksta 12a, Sirijoje. Atpasakoja daugiau ar mažiau tikrus įvykius apie tikrą herojų.


Nuotraukos nė velnio neperteikia, bet buvo tikrai įdomu klausyti ir matyti apie visą kūrimo procesą. Nors tai ir animacija, bet darbas turi panašumų į kompiuterinio žaidimo kūrimą.


Atskri padaliniai pasakojo apie savo darbą. Istorijos rašytojas, animatoriai, paišytojai ir visi kiti. Labai nuostabu klausyti žmonių, pasakojančių apie savo mylimą darbą ir kūrinį. Nors dar daug liko, bet nekrantrauju pat sukurti komandą ir dirbti prie savo projekto. Aišku, kolkas tai skamba kaip fantstika, bet jaučiu, kad su kiekvienu žingsiu esu arčiau savo tikslo.


Motion Capture. Žmonės aprengti kostiumais prifarširuotais laidų ir lempučių. Aktoriai atlieka judesius, kuriuos vėliau perkėlia į kompiuterio ekraną ir jų pagalba suanimuoja veikėjus.
Beje, pirmą kartą šitaip buvo animuotas arklys. Tiskliau ponis.



Vėliau prisistatė kelios kompanijos, kurių pagrindinis tikslas skamba labai kilniai ir yra panašus. Remti naujas firmas.
Išties, Malaizijoje žmonėms kuriantiens savo verslą, ypač kūrybinio pagrindo, suteikiamos puikios galimybės. Galima gauti didžiulę finansinę paramą, praktinių gebėjimų lavinimo kursus, konsultacijas, netgi pataltas, už minimalų mokėstį. Aišku, įlendi lyg po meškos letena, esi saugus, šilta, duoda maisto, bet tuo pačiu ir paspausti gali. Žinoma tokiomis galimybėmis naudotis gali ne kiekvienas, bet priėjus prie šių fondų, pasistyti gyvenimą, tokį, apie kokį svajoji daug lengviau.
Žinau ką pagalvojot. Tai dabar galit taip nebegalvoti. Čia tik dėl bendro atpasakojimo.


Trečiadienis. Paskaita. Vadinasi "Kritinės žaidimų studijos"
Dėstytojas gražiai nupasakojo, kad norėdami gerai suprasti video žaidimus, pradėti turėsime nuo stalo ir kortų žaidimų. Būtent, visą semestrą žaisime stalo žaidimus: monopolį, risk, cluedo ir kitus gerai žinomus. Greta to, reiks sukirti savo stalo žaidimą. Pirmąją paskaitą žaidėm senovinį malajų žaidimą. Jei kas dar pamena nokia 3310 turėjo tokį žaidimą "Bantumi", kur reikėjo dėlioti pupas. Užduotis tokia, kad reikia sukurti patobulintą to žaidimo versiją, kurios savikaina nevirštytų dešimties čionykščių pinigų.
Iš pradžių, lyg susigrupavau su kitais games art studžiais, grupiokais. Bet kartu su mumis šį dalyką mokosi ir programuotojai. Tad grupės turi būti mišrios. Gavosi taip, kad komdą sudaro trys programeriai ir vienas dizaineris.
Kol buvau kartu su dizaineriais, norėjau pasmaugti su savo grupiokus. Jie viską darė ne taip. Paimė pirma pasitaikiusią mintį, ir suprato, kad sukūrė stebūklą, net tikėjosi visą užuodtį atlikti per dvi savaites. Aš kantriai bandžiau juos temti prie to, kad reikia daugiau ir tvirtesnių idėjų, paskui žiūrėti kokiai auditorijai skirtas žaidimas ir panašiai ir panašiai. Manau, kad per visus savo kūrybinių kančių metus jau kiek tai galiu suvokti apie idėjų generavimą ir jų įgyvendinimą. Bandžiau su jais kalbėtis geruoju, bet jie vistiek savo. Velniop, pagalvojau ir perėjau į komadą pas tris pogramerius. Na, jie racionalesni žmonės, apsidžiaugė manim, paklausė, kartu primąstėm kelias neblogas idėjas. Iki kitos savaitės dar galvosim o paskui pradėsim dirbti.
Tai va. Pastebėjau savyje tokį "lyderio sindromą". Nenoriu pasakyt, kad noriu vadovaut visiem ir visada. Labai nemėgstu, kai noriu pasidalint savo žiniomis, kurios yra gilesnės kažkur, o jų neišklauso. Ir dar sunku priimt, kai kas bando man nurodinėti. Priskiria ką nors daryt neatsiklausus. Ir panašiai.


Dar šiek tiek apie buitį. Jau kuo negaliu atsidžiaugt, tai viengungišku gyvenimu.


Beje, toks kambarys padeda. Vieną dieną užklydo į mūsų butą krūva žmonių, suprask, visa naujo studento šeima. Įsirbrovė į mano kambarį. Teoriškai, ten dvivietis kambarys, bet praktiškai, aš ten vienas šauniai telpu, tad nepasikuklinau už susikroviau du čiužinius, ant vieno stalo paišau, ant kito laikau viską, kad papuola. Dar užuolaidos kai būna užtrauktos, kambarys panašus į tikrą urvą. Mėgau jau Lietuvoje gyventi urve. Taigi šio urvo centre stovi apaugęs kailiu diedas ir sako, kad jis iš šiaurinės Europos dalies. Pasikėsinimų į mano kambarį daugiau nebuvo.


Bet kas gali išmokyti vyrą palaikyti tvarką, geriau nei moteris? Atsakymas yra skruzdelės. Spėk tik palikti puodelyje kažką saldaus, jos iškart jau čia. Tokios mažytės labai, ėda mano nervus, o aš jas vadinu "vabalyčiais". Šlykštūs padarai. Buvau labai supykės, kai įsliūkino į spintelę virtuvėje ir užpuolė mano bandeles. Arba kai nuplaunu peilį ir padedu į tą pačia spintelę, kartais užtinku vabalyčius laižančius ašmenis. Vieintelė slaptavietė, kurioje, kolkas, jie nesirodo yra ant valgomojo stalo, tarp virtuvės ir svetainės. Apsurdiška, bet tiesa.

Štai matot dižiausią skanumyną. Tai trintų bambukų ūglių ir špinatų pasta. Vadinasi "Kaya" Baisiai mėgstu tokius sumuštinius.
Na gerai, tiesa sakant, ten tiesiog savotiškas kokosų džemas. Nežinau kodėl jį žaliai nudažė. Bet skonis visai nieko.

Mintys šiandien padrikos, visko nutiko, viskas susimaišė jau galvoje, o kai įspūdžiai nešvieži.. Na, jie nešvieži. Stengsiuos dažniau, bet po mažiau parašyt. Nes skaityti tokią kankynę niekam nelinkėčiau. Diena buvo ilga ir dar klaidūūūū readaktorius neveikia. Nuostabu.

5 komentarai:

Ichtija rašė...

Pirma dalis cool
Antra- WTF betvarke!!!?

Martyna rašė...

ir pirma dalis jega ir ta betvarke :) juk cia SIMAS :) cia dar labai grazu pas ji :D joo tai matau smaginies tu Simai ten :) ei gal savo e-maila duosi? nes ramzas susisukes vaiksto ir pamirsta ji :) is tikruju, kad vadovavima megsti tai cia seniai aisku, tik tu cia turbut netiketai su savo akistata susidurei :) oo del studiju dabar suprantu, ko tu taip roveisi ten :) ir tikrai gundai , nes matau ten tikrai nerealiai , njrs po laiko dar atsiras manau niuansu, kurie tau nepatiks :)

Sepulture rašė...

aviniskas bruozas su tais lyderiavimais!:DDD

aj, o ar visgi teko pamatyt 3 underworlda? isvarei pries lt premjera <=D

beje nzn ar matei, vdasa bloge taves gedejo :DDDD kox demesys:D

Flasko rašė...

Mano mailas: balciunas.simas@gmail.com

+60129062605 ir telefonas jei ką.

Vadovavimą tai mėgstu, bet ar kiti mėgs, kad jiem vadovaut bandysiu, čia kitas klausimas. Bet kaip jau teko įsitikint gyvenime, jei ko sieki pakankamai, tai ir gauni. Jau Kaune, kai apleidau viršinyko pareigas, jaučiau, kad gerai nebus ateityje.
Jei gundotės, tai pirmyn, turiu priminti, kad dar 9 vietos lengvatinės liko. Bet turiu prisipažinti, kad viskas čia ne taip nuostabu, kaip aprašinėju, tad stengsiuos ateityje rašyt teisybę. O ji tokia, kad viskas dar velniškai geriau nei mano įrašuose, nes kartais aprašyt viską taip gerai, kaip yra, tiesiog neįmanoma!!! :]

Sepulture, Underworldo dar nemačiau, bet taikausi čia nueit. Baisiai noriu, juk toks filmas. Kai antrą žiūrėjom, man labiausiai patiko veiskas pradžioje, kai pasakojo istoriją viduramžiais, svajojau, kad visą filmą sukurtų tame laikmetyje. Ir prašom! :D

O VDA SA.. Na, mano šeima, klanas ir gyvenimo dalis.

PauZak rašė...

super! kaip visada, su pasimegavimu perskaiciau kiekviena sakini (o tai retas atvejis).
tikiuosi jog postinsi ir toliau.

sekmeeeees!!!!! :3