Jau antrą dieną švenčiu savo įkurtuves naujame/sename bute. Istorija prasidėjo, kai kažkokio kipšo vedinas nusprendžiau, kad gyventi prie pat universiteto bus, atseit, geriau. Tas "geriau" truko iki tol, kol peržengiau naujojo kambario slenkstį.
Eh, net nebežinau kiek statybinių lepsusų įvardinau tame pastate, gulėdamas lovoje, bet jų buvo nemažai. O stalas, ant kurio turėjau gimdyti savo užduotis, buvo vieno kvadratinio metro dyžio.. Ekstremalu.. Bet ekstremaliausia buvo miegoti, nes lovos pagrindas (ta vieta, ant kurios dedamas čiužinys) buvo iš dviejų atskirų dalių. Įsivaizduokit, kad jei gulėdamas norėčiau greit atsisėsti, tai vienu metų pakiltų ne tik nugara, bet ir kojos, o užpakalis susmegtų žemyn. Absurdas kažkoks. Maniausi bus geriau, nes nereisk anksti keltis į paskaitas. O pradėjau net vėluoti ir gėda prisipažinti, bet vieną paskaitą net pramiegojau (bet iš esmės tai buvo labiau konsultacija, o ne rimta paskaita, tad nieko baisaus, bet faktas vistiek bado mano, kaip moksliuko reputaciją).
Kažkokios stebuklingos apvaizdos dėka susimokėjau nuomą tik už vieną mėnėsį, tad pradėjau skaičiuoti dienas... O rašydamas dabar tiek kartų paminėjau "buvo", turbūt tikrai džiaugiuosi.
Žinoma, buvo ir gerų įvykių. Turėjau šaunų kambarioką iš Mauricijaus ir atsirado Loganas, apie kūrį pasakojau anksčiau.
Trumpai drūtai sakat, naujasis butas "sucks".
Pagaliau praėjus mėnėsiui, kurio kiekvieną dieną skaičiavau, grįžau į baraką iš kurio pabegau, kūrį aprašinėjau anksčiau. Kad nebūtų jau taip gerai, mane gerokai panervavo registracijoje, tad kelias valandas reikėjo palakstyti kaip akis išdegus po apylinkes, kol susirinkau nuompinigius. Vienitėlis mano pageidavimas buvo, tas, jog norėjau buto A korpuse. Nes A korpuse gyvenau anksčiau ir jis man visai patiko. Žinoma, nesitikėjau atgauti savo senojo kambario, bet kur tau, kai pamačiau raktą, kūrį man įteikė, tai vos žandikaulio nepamečiau. Mano senasis butas ir kambarys. Nuo kur pradėjau, ten ir sugrįžau. Šiaip esu gan sentimentalus žmogus, todėl tokie dalykai man išties patinka. Kol keliavau koridoriumi, apsikrovęs daiktais, beje, knygų ir šiaip popierių jau turbūt turiu daugiau nei drabužių, nuplaukė visos pastarojo mėnėsio negandos.
Atsirakinau duris. Ir.. Atrodo, kad niekas net nepasikeitė.
Taigi, jau antra diena sėkmingai dirbu prie paskutinių semestro projektų. Vienas iš jų - garvežio modelis. Nieko rimto, bet mums, kaip pradinukams, yra kas veikti.
Įrašo pradžioje minėjau, kad švenčiu. Na taip, tik tai darau su kavos puodukais, naktimis. Pasigavau tokį darbinį ritmą, kad pabudęs savaitgaliais apie 12pm iki maždaug 6pm nei ko rimto, nei naudingo neveikiu. Va po šešių pavalgau vėlyvus pietus ir tada prasideda darbo diena. Produktyviausias laikas būna nuo 11pm iki 2:30am, paskui kažkaip daraisi mieguistas. Tada dar pasimuliuoju ir einu miegot.
Kita savaitė jau penkiolikta, reikės pateikti dalį atsiskaitymų, o dar kitą, šešioliktą - kancofkė. Pristatinėsim savo stalo žaidimą prieš rimtą publiką, miesto centre. Nežinau kaip ten į mane pažiūrės vietiniai versilininkai, kaip į beprotį arba menininką, arba abu iškart.
Laukiu nesulaukiu kol baigsis semestras, nes tada greičiau prasidės naujas. Tokį jau bruožą turiu, kad per ilgai ant kokio projekto sėdint jis man darosi nuobodus. Nežinau kaip su tuo susitvarkysiu vėliau, nes vidutinis vieno žaidimo kūrimo laikas yra du metai. Bet, kaip sako, kad "tai geriausias darbas pasaulyje", tad tokios mintys mane ir palaiko visom to bemiegėm naktik.
Iki pasimatymo, linkėjimai iš mano darbinės auros ir netvarkos persunkto kambario!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą