Velykos, margučiai ir balius! LT style.

Sveiki, sveiki!!
Baisiausiai kaltas jaučiuosi dėl tokio ilgo delsimo ir skaitytojų ignoravimo. Bet ir skaitytojai pradėjo mane ignoruot, jau kelias savaites negavau laiškų, su pasiteiravimais ar palinkėjimais. Žodžiu, abi pusės apsileido. Taigi, ilgai nenusišnekėjęs ir pradėsiu ten, kur baigiau. Apie velykas.
Ogi pradėjo velykas Malaizijoje, kaip ir visi padorūs žmonės - nuo apsilankymo bažnyčioje. Susiradom visą tą pagal visus pavadinimus ir reikalavimus (mūsų beje, buvo aštuoni, jei gerai skaičiuoju). Ir vau, teko gerokai nustebti. Viskas buvo visiškai kitaip.
Na, kaip nuo mažens esu įpratęs, dideli bažnyčios skliautai ištapyti freskomis, paremti aukštomis sienomis, ant kurių kabo taip pat didžiuliai paveikslai. Išpuoštas altorius ir kunigas, iškilmingai skaitantis pamokslą, jo balsas aidi visoje bažnyčioje. Visi viduje tupi sušalę ir susisukę į paltus, bent jau per velykas.
Bet sveiki atvykę į atogražas.. Bažnyčioje nebuvo net sienų, o dvišlaitės lubos buvo tiesiog baltos. Vietoje paveikslų kabėjo simbolinės ikonos o šalia jų ventiliatoriai, po kuriais man nepavyko patekti, nes viduje buvo daug žmonių ir karšta, kaip reikalas. Mišios buvo skaitomos anglų kalba ir visos kitos apeigos nesiskyrė. Tik giesmių metu, šalia altoriaus, per PowerPoint'ą leido slaidus su tekstu, kad visa bendruomenė galėtų kartu giedoti. Giesmės angliškai skambėjo labai keistai, labiau, kaip dainos, mat vistik mano ausis pratus prie raityto balso lietuviškųjų. Nepaisant to, buvo tikrai įdomu paskanauti tokių kultūrinių skirtumų.
Po mišių, ilgai netrukę, trys vyrukai (mes), besikalbėdami apie Mortal Combat ir penkios merginos, besikalbėdamos apie kažką kitą, patraukėm valgyti velykinių pusryčių. Savo butą mums nusiaubti, maloniai leido Kotryna. Tad ilgai netrukę, kibom prie darbų.

Virija gavo svarbiausius ir atsakingiausius darbus -išmarginti kiaušinius. Kaip rašiau savo priešvelykiniame įraše, skatinau visus pamiršti chemines spalvas ir lipdukus, kiaušinius pamarginti tradiciniais metodais.

Turėjom svogūnų laiškų, petražolių ir dar visko, ko papuolė po rankom.

Tai, ko jau nebuvau matęs ilgai ilgai - pilnas šaldituvas. Na, nematysiu dar kelerius metus, manau. Gal ir matysiu, bet tai nebus mano šaldytuvas.

Nudirbę daugiausiai ir labiausiai pavargę, nusprendėm atsipūsti. Vistik reikėjo pailsėti prieš valgymą.

Pagaliau visi galėjo užpulti stalą. Ir čia matom visi mūsų mylimos šalelės tremtinius, kurie dalyvavo puotoje. Iš Jūsų kairės: Kristina, Vytautas, Audra, Justinas, Kotryna ir Eglė. Aš tuo metu veikiau kažką kito. Stovėjau už kadro, vadinasi.

Maistas - pagaliau! Žinoma, vėliau




Ir marguoliai, papuošti bendromis visų jėgomis ir fantazijomis!

Supažindinom su kiaušiniu muštyniu ir apsivalgymo tradicijom savo draugus.

Vėliau, kaip jau nuspėjot, vyko smagiausia dalis. Kaip išsiaiškinom, šios velykos visiems mums buvo pirmosios bet šeimų. Tad po ašarą spaudžiančių ar dėkingumo pilnų tostų, kibom. Į valgį.
Kol nieko nebeliko. Kas turėjo jėgų, šiek tiek pailsėję dar žaidė šaradas. Pasirod turėjau jėgų ir aš, mat buvau vienas iš šio žaidimo iniciatorių. Taigi, velykas sutikom tikrai smagiai. Prieš atvykstant čia, visai negalvojau apie tradidines šventes ir kaip reiks jas sutikti. Buvau nusipiešęs liūdno savo, vieno su ananasu ir silke ar grybais, švenčiančio kūčias paveiksliuką, bet teko jį nuvyti, man būryje lietuvaičių, skanaujant kiaušinius su juoda duona ir manojezu, visai nesunku buvo jaustis kaip namie.

Tai tokia tad trumpa velykų apybraiža, o dabar apie tai, kas nutiko per šias savaites. Ogi nieko įdomaus..
A, tiesa, persikrausčiau į baraką prie pat universiteto. Kolkas dar susilaikysiu nuo didesnių komentarų, bet esu tokios nuomonės, kad už mėnėsio vėl keliausiu atgal. Bet kolkas patylėsiu, reikia pačiam viską suvirškinti ir apmąstyti.

Tiesa, jau prasidėjo ketvirtas tremties mėnuo, tai reiškia, kad liko mėnėsis su trupučiu iki pirmojo semestro pabaigos. Tuomet mėnėsis su puse atostogų ir naujas semestras.

Bet mane jau veja nuo kompiuterio bibliotekoje, tad daugiau papasakosiu iškart pirmadienį!

Iki pasimatymo! Jūsų išsiilgęs - Simas!