You can't change the world, change your self first. Arba, kaip sakė vienas mano draugas "eF that, I will change the world"
Išties, verta susimąstyti. Mums vis siūlo keistis pirmiausia patiems, paskui, atseit, visas likęs pasaulis paseks įkandin. Buvo tokių, kurie stengėsi, bet dabar jų tik knygos knygynuose ir tiek. Na gal dar viena kita pasaulinė religija, bet ne daugiau.
O aš va imiau ir pakeičiau mažą pasaulio dalelę, per daug nekeisdamas savęs. Veikiausiai įtakojo tai, kad kelias valandas skaičiau manskanu.lt. Pastaruoju metu panorau pradėti galvoti ką čia reiktų valgyti, kad du ar tris šimtus metelių tempčiau, žinoma, be bio implantų neapseisi, bet vistiek..
Vėliau tiesiog pastebėjau, kad baigėsi vanduo, todėl išsirengiau į medžioklę. Bet išeidamas iš buto nustvėriau iš stalčiaus vieną plastikinę terbikę ir susipakavau ją kišenėn. Lietuvoje man taip visai įprasta daryt, taip tėvai išmokė, kas iš vienos pusės yra nuo sovietų užsilikęs bruoželis pernaudot plastiką, kurio tuomet buvo ne tiek ir daug, iš kitos labai geras ir nieko nekainuojantis žalias veiksmas.
Taigi, nusičiupęs tą terbikę nuskubėjau parduotuvėn, pasiemiau du bambalius vandenėlio ir sustojęs prie kasos išsitraukiau savo klionkrepšį. Sumušus į kasą kainas pardavėja dar liko manęs nesupratus ir ruošėsi sudėti mano bambalius į naują plastkinį maišiuką, bet aš pastvėriau juos pirmas ir susigrūdau į saviškį.
Jau supratus mano užmačias ji nusijuokė. Ne, ne ironiškai ar kaip kitaip -oniškai/-astiškai, tiesiog iš menkutės nuostabos. O paskui ir padėkojo. Atsakiau, kad tie plastikiniai maišeliai "annoying" ir išskubėjau atgalios.
Va šitaip aš praktiškai nepakeičiau savęs, nes namo vistiek parsinešiau plastiko maišelį, tik eilinį kartą nesugrūdau jo į stalčių, o pasidėjau ant lovos, nuspręndžiau dažniau taip daryt. O va pasaulis nuo to pasikeitė, nes buvo sutaupytas vienas plastikinis maišelis.
Revolution is coming!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą