11 rugsėjo 2009

Tai va, kaip jau darosi man įprasta vėl parodysiu kažką iš mūsų buities. Mes visiškai nesistengiam prisitaikyti prie Malaizijos gyvenimo ritmo ir taisyklių, o iš visų jėgų stengiamės sulietuvinti visą tą marazmą. Taip, kad ryžius su vištiena užsigerti alumi yra visai nieko. Va iš tokių plastmasinių indų daugiausiai ir tenka valgyt. Žinoma, ne tuomet, kaip valgom universiteto valgykloje ar mieste. Bet paskutinį kart valgiau iš stiklinės lėkštės Lietuvoje. Kita vertus, iš keramikinio dubenėlio valgiau šaltibarščius per vieną iš lietuvių susitikimų, čia.



Šiuo metu kaip tik vyksta Ramadanas , tad aš ir mano grupiokas Kei Fong, tarpe tarp paskaitų nubėgam į parduotuvę užsipirkt sausainių ar bandelių ir su pasigardžiavimu stebim kaip chebra musulmonai varvina seilę. Žinau, kad niekšiška, bet.. Bet smagu, kad tave kur.

Šiek tiek žemiau mano sąrašiukas, savaitgaliniam apsipirkimui.



Ir taip, tai oficialus ir tikras šąrašiukas. (Ten, po saule ne besideginantis čiuvakas, o aš, trūkęs nuo saulės smūgio) Jau svajoju apie roges... Visaip kaip čia! Kviečiu visus.

3 komentarai:

ramzas rašė...

tai vis gi paviešinai.

Sepulture rašė...

muahahahahaa saunuolis del to ramadano :DDDDDDDDDD

Flasko rašė...

Jo, paviešinau. SU tokiom žiniom gyventn kelis mėnesius man galva sprogtų.