18 kovo 2010

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą skelbėme Latvijoje.

Kovo vienuoliktąją išriedėjom iš Lietuvos, su vienu, na gerai, dviem tikslais. Pasnieglentinėti ir skelbti visam pasauliui, kuris tuo metu buvo Latvijoje, apie visų Mūsų šventę!



Maždaug taip atrodytų "Milzkalns" pramogų kompleksas, kaip radau užvardinta.


Kai pagaliau atvažiavome, nesitvėriau džiaugsmu, tiksliai nežinau dėl ko. Gal labai norėjau vėl ridentis kalnais žemyn (ne šitais, buvo ir mažesnių). Oras atrodė puikus, o toks ir buvo išties. Kai, dar Lietuvoje, nuomojantis inventorių paklausė ar reikia stuburo apsaugų, atsakiau, kad aš ne piktybinis ir iškart nevarau nuo statumos.


Besiruošiant.. Geltonakojis yra Mantas, o baltakojė - Dora. Dar kažkur Vykintas blaškėsi, o aš - už kadro..


Lentos net šokinėjo iš nekantrumo, kaip norėjo kuo greičiau kristi pilvais į sniegą ir brūžintis aukštyn, žemyn.
Važiavom keturiese, su tokiu Manto mamos mamamobiliu, kaip aš jį vadinau, bet vietos užtat buvo žmoniškai daiktams ir dar šiek tiek liko mums. Iki vietos sukorėm apie 350km ir buvom suplanavę dviejų dienų veiksmą.


Na, jau turbūt visi girdėjo apie paskutinį šios žiemos mados klyksmą. Ir ne, aš nešneku apie tą klyksmą, kad žiema vis nesibaigia, o apie tai, kad didžiausias pulkas lietuvių suprato, jog kaimynai aplink (latviai ir lenkai), turi pilna slidinėjimo trasų, tad visi, kaip pasiutę puolė vežti jiems savo pinigus, manais, grįždami skaudančiais raumenimis ir (dažnokai), kaulais.. O kurortų savininkai irgi nepasimetę ir nusipirkę lietuviškus kalendorius žino kada pas mus šventės, tad sulaukdami lankytojų iš LT antplūdžio nepasididžiuoja kilstelėti, arba pasmukdyti kainų, čia jau priklauso nuo strategijos.
Milzkalns, šiuo atveju labiau orientuotas į vietinius gyventojus, tad, kaip pasaulietis, aš pasigedau angliškų užrašų, bet čia tik mano kaprizai. Be problemų su darbuotojais susitardavome angliškai, arba linksėdavome, kai jie kažką sakydavo rusiškai :]
Konkrečiai, daugiau apie vietą, kur buvome, galima rasti tinklapyje.


Pirmą dieną jokių nuotraukų nedariau, nes.. Nes ne tas buvo galvoj. Užtat kilau leveliais ir nuo stadijos "o, šį kart nenukritau nei karto", perėjau prie "o, kaip čia buvo, kad nukritau.." 
Vakarop patraukėm į savo keturvietį kambarį, kuriuo net nelabai išeitų skųstis. Sumokėjus tvarkingus 50Lt už naktį, po dienos, kurios metu ne kažką veikei, akys tik ir krypo kur čia batus nusiauti, pavalgyt ir išsimiegot.
Per teliką (kaip gi nepasižiūrėsi), rodė latvišką TV3, tai stebėjomės, kad užsieniečiams lietuvių kalba veikiausiai skamba panašiai, kaip mums latvių.


Sumušėm visą pulką sausainių ir kitokių dalykų, su arbata, nors prieš tai, o gal po to, dar važiavom ieškoti Maximos, bet darom Rimi, ir apsipirkom dar kažkiek pavalgymo. Visi alei vieno studentai, dėl to pigokas ir ekonomiškas valgymas buvo pats tas.


Dora iškart suskubo bloginti, tad aplankykite jos tinklaraštį ir sužinosit daugiau. Ten, beje, pilna informacijos apie snieglentinėjimą, orientuotos į merginas ir, kaip skelbia antraštė: "Blogas apie ekstremalų sportą merginoms ir, rečiau, vaikinams".


Antrą dieną gavosi daugiau vaizdų :]


Džiaugsmo šokis.


Džiaugsmo šuolis.


Daugiausiai dariau taip, tiesiog čiuožinėjau žemyn, bet išmokau daryti posūkius, kad yra pagrindai. Mhm, mhm. Bet vis dar buvau aplipęs sniegu, kas aiškiai pasako, kad tobulėti yra kur :]


Ir pagaliau, antros dienos pabaigoje, kavinėje, aptarinėjom viską, kas vyko pastarąsias dvi dienas. Apie tai šnekos netilo ir važiuojant namo. Visą kelią, visus 350km. Ir važiavom visai ne greitai, nes gausiai davė sniego ir dar gausiau plikledžio, matėm, kaip už mūsų mamamobilio kažkas pradėjo blaškytis ir suktis ratu ant kelio, o mus aplenkęs autobusiukas už kelių kilometrų jau gulėjo pusnyje.
Apibendrinant, jau nusisprendžiau, kad šiems metams persiritus per vidurį pirksiu savo snieglentę. Nes kolei kas, jausmas, kuris kyla kantu rėžiant sniegą buvo maloniausia, ką jaučiau šiais metais.

2 komentarai:

Dora rašė...

na, ką, patekai į snieglentininkų liūną, nes kuo toliau, tuo smagiau ir reikia vis daugiau. welcome :D.

Unknown rašė...

Veeelnias, negerai būt priklausomu, bet kartais tikrai smagu :]