Max Payne

Jau senokai pastebėjau, kad žaidimą ekranizuodami kūrėjai stengiasi paaiškinti nelogiškumus, kurie žaidime įsipaišo į bendrą kontekstą dėl to, jog žaidimas būna kelerių metų senumo, arba tiesiog dėl to, jog tai kompiuterinis žaidimas. Tokių dalykėlių filmas ir yra pilnas. Režsierius stengėsi nenutolti nuo žaidimo, bet labiau stengėsi sukalti filmą..

Aktoriams neturiu laibai ten ko prikišinėti. Vaidyba įtikina. Kaip visada bus vienas nuskriaustas herojus, kelios nekaltos aukos, nekalti piktadariai ir.. Ir tai viskas.
Grožėjausi aš ten noir style , bet šito man dar pritrūko. Tie "Sin Sitiški" momentai, tamsios gatvės ir baltesnis už baltą sniegas puikiai atrodė.
Pati detektyvinė istorija nesukelia to kažkokio jausmo, vieni jį vadina drugeliais pilvuose, kiti tiesiog "drive'u". Bičas keršija už savo šeimą, tad nieko daugiau nesitikėkit. A, beje, pradžioje jis gražiai pasako: ,,I dont believe in heaven. I beliave in payne..'' Šie žodžiai sukėlė graudžią šypseną. Nes aš netikiu tobulumu, bet tikėjau Max'u..

Kur du Max'o 9mm ginklai? Kur Slow motion? Galų gale, kur kraujas? Atrodo, kad reižierius stirpiai apkarpė visą smagumą, jog filmas vėl taptų prieinamas plačiąjai auditorijai, po to, kai gavo užkabinti rimtesnį amžiaus cenzą, juostai dar nepasirodžius kinuose. Natūralu, jog stengdamasis, jog juostą pamatytų kuo daugiau žmonių (rašydamas apie žmones turiu galvoje ir trylikamečius), John Moore padarė viską ką reikėjo.. Vistik produktas vardą jau turi, treileris atliko savo, sėkmė garantuota.

Filmas sueis plačiąjai publikai, šitai aišku. Bet tiems, kas nuoširdžiai pergyveno du Max Payne žaidimus ir tiems, kuriems į smegeninę plūsteli gūsis kraujo, kai pamato eilinį gandą apie trečiąjį serijos žaidimą, kažko trūks. Trūks senojo gerojo Max'o ir tūkstančių kulkų. Trūks to paprasto pasaulio, kur nieks neaiškina kodėl narkotikai vienokie ar kitokie, užtenka žinoti, jog tai narkotikai. Mano nuomone, jei jau užkabini legendą, privalu ją pateikti dar geriau, nei buvo prieš tai, kai legenda nusėdo su pilkomis dulkelėmis.

Filmas skitas savaitgalio pradžiai, kai po visos savaitės nori išjungti smegenis ir neieškoti logikos, tiesiog daugiau ar mažiau teisingai ištaškyti keliolika marmūzių.