11 gruodžio 2008

Kiek (ne)kainuoja laisvė

Šįvakar mano veidą perkreipė morališko ištuštėjimo, bjaurios konvulsijos ir beprasmybės tipo grimasa, kai teko perskaityt tekstą, kūrį, skaudančia šrdimi, publikuoju apačioje.



Štai pokalbis nutikęs iškart po to.



Po visko pasijutau išties.. Laisvas. Turiu laiko ir žinau jog neprivalau jo išnaudoti žaidimui. Jausmas tikrai neblogas. Buvimas prie kompiuterio paprastai vyksta pagal sustatytą tvarką.
Emailų (kurių nenorėjau atrašyti ar perskaityti dieną) atrašymas ar perskaitymas.
Forumų tikrinimas.
Naujienų skaitymas (aktualių)
Šiaip web browse'inimas.
World of Warcraft, tiek, kiek tempiu. Kartais, užsibufinu kavos eleksyru ir tempiu dar ilgiau. Smagu jei niekur nereikia eiti ryte, visai kaip dabar, kai prasidėjus sesija.

Taigi, galiu veiktį ką noriu. Gal dar kartą pereiti Prince of Persia?..

OMG, Im such a sickou!

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Žinok lygiai taip pat jaučiausi, kai prieš keturis metus man sudegė kompas o aš tuo metų buvau pakibęs ant Linagea 2.. I was freeee...:)

Unknown rašė...

Ištiesų, kažkaip dabar turiu laiko pasižiūrėti filmus, kuriuos atidėdavau jau pastaruosius metus, pasidomėti kokiais nors dalykais. Manau, kad sveika padaryti pertraukas.
Kai rašysiu knygą, apie kompiuterinius žaidimus, būtinai apršysiu šią buseną :]