02 kovo 2009

Savaitgalis su tėvynainiais.

Kaip jau įprasta, savaitgaliais vis reikia nuveikti ką šaunaus. Tai kodėl gi nepasibasčius po Malaiziją "in lithuano way"? O Buvo mūsų net keturi. Kolegos iš Notthingham universiteto ir kolegos iš Linkokwing universiteto. Pradėjom savo pažintį truputį paklajoję po centrinę stotį, kol galop susitikom. Pasivardavę ir pasilabinę, puolėm kaip padūkę lakstyt po visą centrinį rajoną, kol nusėdom vienam iš prekybos centrų. Palikę Kirstiną, kuri į kadrą nepapuolė, siaubti išpardavimų ir kitų akcijų, vyrija nusiskubino į vietinę ma x imą. Kad ir kaip skaudėjo širdis žiūrint į tokias alkoholio kainas, kurios pikdžiugiškai ir šventvagiškai dėpsojo išvertusios savo dviženklius skaičius, mums, studentams, į akis, nesusilaikėme ir apsi-alavome.


Pigiausias alus. Vietinės gamybos, bet pagal europietišką receptą. 650ml butelaitis kainuoja ~ 5,7Lt. Kito alaus kaino svyruoja nuo 8 - 10 Lt už 500ml butelį.
Norint stipriau pasilinksminti, galima rinktis stipriuosius gėrimus. Jų taip pat būta visokiausių. Kainos pradedant, 20lt, vėliau kyla iki padangių.


Štai vėliau nusėdome parkelyje, prie Petrono bokštų. Iš kairės matome Vytautą ir Justiną. Deja, gan greit ėmė ir užlijo, tad pikniką teko perkelti po tiltu. Kartu, po tuo pačiu tiltu buvo švenčiamas ir gimtadienis, sudalyvavom fotosesijoje ir pagimdėm planą, kaip galima užsidirbti. Tereikia apsimesti žymiu europiečiu ir už pozavimą nuotraukose prašyti pinigų. Apsurdiškiausia šio plano dalis yra ta, kad taip tikrai išeitų užsidirbti. Taigi, apsikeitę pusę gyvenimo istorijų ir išlindę iš po tilto, toliau bandėm veikti kažką įdomaus. Bent jau bandėm.
Iš esmės, malajiškos pramogos telpa į du žodžius: pirkimas ir valgymas. Apie tai dažniausiai ir sukasi visas laisvalaikis, praleidžiamas su kompanija. Milžiniški prekybos centrai su daugybe restoranų, kavinių, kioskelių...

Trumpam atsidūrėm "Žiemos bare". Žiemos ten tik kokie aštuoni kvadratiniai metrai, dvi ledinės sofos, užtiestos kailiais, keli foteliai ir staleliai, nuo kurių viskas slysta žemyn. Na toks nelabai vykęs kambarėlis. Nors buvo malonu pačiupinėti ledą, vistik, kai stoviu eilėje į autobusą atrodau kaip kailiu apaugęs ir išblyškęs šiaurietis. Na, panašiai ir jaučiuosi.
Išties, labai smagu pabendrauti lietuviškai, su žmonėmis iš savo krašto. Galima sakyti, kad ir būtina. Net prabėgant koridoriumi, persimestus keliasi "labas" ir "kaip sekas", jautiesi geriau.

8 komentarai:

badaras rašė...

labai fantastiski tie nauji lietuvaiciai. idomu, kas jie per saunuoliai

Nocticula rašė...

(whisperwind - just in case jei pamirsai, o tai praeita syk rodos suabejojai ar skaitau bloga tavo :D )
dam, ta iskyla taip viliojanciai atrodo... sedim cia "pavasari" vis dar sniegynuose, tai tokias pic paziuret.. eh :)

Flasko rašė...

Daaahhh, jau kaip man nusibodo tas karštis. Daug atiduočiau, kad visas univeras persikeltų į kokią amžino įšalo vietą!

Ichtija rašė...

Kokia ten pas jus temperatūra?

Šiaip tu ten neilgai tai dar priprasi....

Flasko rašė...

Vidutiniškai +31 dieną.
Yra dalykų, prie kurių nepripantama :]

indėnas rašė...

gerai blemba tau :)) tokios lempos prasidėjo pas mus durnyne kad einanx... kokia 90% moka už mokslą, stipkes naikina....nx gerai nutaikei momentą emigruot tikrai :D man rodos ir aš valinsiu tuoj iš ten :))

Audra rašė...

Labas,
Kaip smagu buvo uztikti tavo puspali :)
Manau, kad greitu laiku teks susitikti :)
As Audra, po savaites skrendu i Malaizija ir pradedu dirbti Limkokwing Universitete :)
Manau Lietuvaiciu invazija dar tik prasideda :)

Audra

Flasko rašė...

Kas dėl akademijos, tai kitaip neišeina, nes valstybė liepė pirma išdalint socialines stipendijas, paskui skatinamąsias (už gerą mokslą). Bet ėmė ir atsirado labai gausiai socialiai remtinų žmonių, tad mažai beliko pinigų kitiems ant stipkių. O kad nesamonės dėsis, numačiau.. Čia dabar turi jau žmonės atkentėt, nes permainos turi savo kainą. Vėliau situacija tik gerės.


Labas,Audra. Vau, taip, daugėja mūsų, kolonizuojam Malaiziją.
Laukiam laukiam naujų gyventojų :]