Šaltais veidais karštam klimate.

Malaizija pastaruoju metu įgavo kitokį gyvenimo prieskonį. Manau, kad galutai baigėsi tokios dienos, kai nuėjęs gulti suprasdavau, kad visą dieną, balsu ,nepratariau nei vieno žodžio :]
Baigėsi todėl, kad pagaliau pradeda rinktis studentai iš Lietuvos. Pirmasis pasirodė Mindaugas, kuris, tiesą sakant, iš Lietuvos išvyko senokai ir kūrį laiką bastėsi po Europą ir vėliau Aziją, apie jo nuotykius galite paskaityti Mindaugo bloge.
Jau trečia diena, kaip kartu mindom Kvalalumpūro grindinius, pasibalškom tai šen, tai ten, kažką pamatom ir paplanuojam ką reiks veikti ateityje. Žodžiu, visai liuks. Iki galo man dar neaiškiais duomenimis mūsų išviso čia turėtų būti net septyni studentai iš Lietuvos. Greit užkariausim Malaiziją ir atversim kontrabandinius kelius pigiam alkoholiui. Bet iki pilnos laimės reiks dar kiaulių fermą įkurt, tada jau būtų galima vadint šitą karštą gyvenamu mūsiškiams.

Jau beveik pabaigiau atostogas, per kurias nenuveikiau, praktiškai, nieko gero. Bet tai nereiškia, kad vėliau iš to "nieko gero" nebus galima išvynioti ko nors gero. Kožną dieną skaičiau ką nors internete, žiūrinėjau filmus ir kitaip stengiausi plėsti akiratį, neidamas iš savo kambario. Pragyvenau tokiu visai neblogu taupymo rėžimu, nes valgyt užtekdavo vieną kart dienoje, bet, žinoma, vis užkandžiaujant sumuštiniais su arbata arba vaisiais.
Iš seserų lietuvaičių sužinojom apie tašką, kur galima pigiau prisigriebt alaus. Aišku, tas pigiau nėra pigu, kaip namie, bet, gyvent galima..

Ir pagaliau, manau, kad mano blogas atsigaus ir sugrįšiu prie reguliaraus jo pildymo. Tik rašysiu jau ne vien, kaip man, o nuo šiol, kaip mums sekasi Malaizijoje.