Genties taryba.

Nežinau, čia kam nors dar įdomu skaityt mano pasakojimus iš čia ar ne, bet šiaip visada turiu ką pasipasakot, tiksliau papilstyt tuščiais, kiaurais ir pasibėdavot.
Sekmadienį taip nutiko, kad studijuojančių kokwinge kiekis jau pasiekė septynetą! Taip, taip. Dabar jau galima vaikščioti vieniems pro kitus ir apsimesti, kad nepastebi, nes sutikti tautietį tapo kasdieniškas dalykas :]
Laimingasis septynetas savaitgalį gavo rinktis į Malaizijos salos genties tarybą ir spręsti klausimą, kur ir kaip reiks toliau gyventi. Kolkas esame išsimėtę per šiokius tokius atstumėlius, kas pirmam, kas šeštam aukštuose..

- Ar "kombinzonų iššūkio dalyviai" liks savo urveliuose?
-Gal jie užgrobs didžiulę bendrą olą prie centrinio ugnikalnio?
-Ką pasiūlys laidos vedėjai?..
-...
-Kvapą gniaužiančio tęsinio laukite kitą savaitę!..



Tiesa sakant nusisprendėm, kad keli kombinzonai jama centrą, o kiti kolkas lieka ten ,kur buvę, savo plyšiuose. Greit ir per daug neskausmingai pabaigę tarybą, išėjom laukan, paminėti didžio susisirinkimo ir šiaip, Malaizijos nepriklausomybės dienos. Suraskit žmogų, kurio labiausiai neapkenčia fotokamera... Taip, tai aš!

Va kiek mūsų išviso, plius tas, kuris geriausiai atrodo iš kito kameros galo... Taip, tai vėl aš! Ir gaila, kad dar ne visi buvo, kelios tautietės dar pasimetusios klaidžioja kažkur apie Kambodžą. Jei bent nugirsit apie asmenis, kurie planuoja atostogas ar mokslą čia, nupirksiu informaciją už dienas skaistykloje. Mielai prijamsim visus čia.

Genties taryba vyko pas mūsų vietines mamas, pas kurias į svečius patys save pasikvietėm, o kad nepaverstume namų aukštyn kojom, strategiškai pajamėm kiemą. Vietiniai apsauginiai bandė kažką aiškinti, kad kažkas rezervavo barą gimtadieniui, bet nesėkmingai. Sėdėjom iki kol sutemo, nepastebėjom, kad kas būtų norėję ką švesti.


Alavom, degtiniavom, duonavom ir mėsavom, net virtų bulvikių buvo! Baseino paviršius pasidengė perregima riebalo plutele, čia tie, kur vandenyje buvo už tai atsakingi. Aš savo atsargas kaupiau, nes damušėm viską tautiško, ateina sunkmetis.. Šprotai turi aukso kainą.



Aaaa, net šakočio buvo!!111... Gera viską prisiminus. Beje, netikėjau, kad Malaizijoje galiu ką nors naujo apie Lietuvą išmokt, bet išmokau "zėlcą". O zėlcas ten pačiam gale, paprastai vadinamas skilandžiu, bet zėlcas man kažkaip geriau skamba. Visą laik valgydavau skilandį. Nuo šiol valgysiu zėlcą.
Taip ir pravėjo susirinkimas, labai liuksiškai, iki šiol tai didžiausias mūsų grupuotės susitikimas. Buvo didžiulė smaguma pamatyt tiek veidų vienoje vietoje ir prisivalgyt mielo skrandžiui maisto.

Galite užsukti pažiūrėti į Antano blogį, taip pat.

* * *

Nesu tikras, bet buvo informuotas, kad man atėjo siutinys. Bet, kai tikrinau, niekas, nieko, adresuoto man nerado. Tad prašau, mielieji, jei kas sugalvosit ką siūsti, prieš tai praneškit man, nedarykit staigmenų, nes pašto skyriaus reguliariai netikrinu.
Vistik jei kažkas tikrai kažką siuntė, pasiskelbkit, trauksiu dvivamzdį ir eisiu ieškot.

Taip pat sveikinu visus pradėjus naujus mokslo, darbo, studijų metus, rudenį, trumpėjančias dienas, vėstantį orą, megztinius, naują TV sezoną (ar Lietuvos tv kanalai čiulpia dar labiau?), obuolių derlių ir kitus natūralius sezonų kaitos nuostabumus!