29 spalio 2009

Zombėjimas

Taip, prasidėjo zombėjimas. Bent jau man. Nuoširdžiai tikiuosi, kad zombėjimas prasidėjo ir visiems mano draugams studentams, iš Lietuvos. Laikykitės!
Jau ne kartą bandžiau viską spėti taip, kad nereiktų zombėti, bet kiek man teko patirti, tai tiesiog neįmanoma. Bandžiau gal kokius aštuonis, gal dešimt kartų prieš visokias peržiūras ir visokias semestrų pabaigas (taip jau nutiko, kad peržiūros mano gyvenimo dalis jau.. Jau devynerius metus. Visokių jų buvo, linksmų ir labai linksmų, gal ir nelabai linksmų (tokių tiesiog neįrašiau į prisiminimus).
Patikslinsiu, jei kas netyčia nežinote kas yra tos peržiūros. Tai nėra kažkoks tikslinis terminas, bet taip apibūdinami semestriniai atsiskaitymai už nuveiktą kursą. Peržiūros glaudžiausiai siejasi su meninio iškrypimo meninės pakraipos studijomis. Taip jau būna, kad tie visokiausių specialybių meniniai nukrypėliai dažniausiai džiaugiasi, jog neturi visai ar turi tik kelis egzaminus, matydami kaip tiksliukai kala, graužia ir kitaip bando susikišti knygas į savo biednas, mokslų nukankintas galveles. Žodžiu, jokių kolių, net nesu tikras kas tie koliai ir kuo jie skiriasi nuo egzaminų, bet ir nenoriu sužinoti.

Užtat ateina laikas ir jiems, kūrybos asams, gaivinti pilkąsias lasteles kava, arbata, alumi, pagal poreikius, ir atsiskaityti už tai, ką lyg ir turėjo išmokti per pusmetį. Tik viskas baigiasi peržiūromis, arba, mano atvėju, prezentacijomis. Tam tikrą laiko tarpą vyksta užduočių darymas, praktikavimasis, mokslas ir kiti briedai, o visko centre yra darbas, kuriam atlikti turi panaudoti visas žinias, kurias įgauni semestro metu. O pabaigoje reikia tiesiog papasakoti apie savo darbus, kuo išsamiau ir glausčiau, tuo geriau. Žinoma, visada yra dvi stovyklos, tie, kurie nori ir gali kalbėti ir tie, kurie gal ir nori, bet negali, gal nei nori nei gali, gal tingi, gal šiaip jiems ne vieta kūtybinėse studijose...
Girdėta frazė, kad kūryba gali/turi šnekėti už patį kūrėją, yra dažnai neteisingai suprantama. Taip, ji teisinga, bet tai nereiškia, jog kūrėjas neturi/negali pats kalbėti apie savo kūrinius. Juk išamiausias rezultatas gaunamas, kai vaizdus papildo žodžiai ir atvirkščiai. Šiaip jau esu gan kategoriškas, kai kalbama apie darbus, atsiskaitymus ir atlygius už juos.
Mintys apie peržiūras visada nugula mano bloguose, vidutiškai kas pusę metų, nes, kaip minėjau, peržiūros jau ilgai yra mano gyvenimo dalis.

*   *   *

Kart nuo karto susilaikiu klausimo, koks yra mano mėgemiausias žaidimas. Man visada kildavo dvėjonės prieš atsakant. Kas yra mėgemiausias? Ar tai toks, kūrį žaisdamas labiausiai nemačiau ir negirdėjau kas dedasi aplink? Ar tai toks, prie kurio praleidau daugiausiai laiko? Ar tai toks, dėl kurio daugiausia kartų vėlavau į mokyklą? O gal tas, kurio garso takelį klausau iki šiol? Hm, gal, tas, kūrį smagu žaisti bet kada ir bet kur?
Tokių ir anokių yra labai daug, bet nėra vieno, kuris turėtų visus tuos bruožus, jį darančius "mėgstamiausiu".
Bet į galvą ateina vienas senas, geras ir žinomas žaidimas. Jis turi tik vieną iš mano anksčiau suminėtų bruožų. Jį galima žaisti bet kur, jis paprastas, įtraukiantis ir kartu nereikalauja didelės koncentracijos. Tai yra Tetris!
Gal prieš pusmetį, kai dar gyvenau vienas, kitame bute, vieną nuobodžią popietę, atradau, kad tevelizoriuje yra tetrio žaidimas. Tą kart prie jo praleidau gal dvi su puse valandos ir po to karto paprasti (savo mechanika) žaidimai man nušvito kitomis spalvomis.
Tokie nutikimai ir išvados verčia mane pasakyti, kad teris yra mano mėgstamiausias žaidimas. Tas paprastas plytelių dėliojimas į eilutes, kurios išnyksta, pavirsdamos taškais, savyje turi viską, ko reikia, kad.. Kad būtų mėgstamiausias. Parašyti apie terį paskatino, tai, kad šiandien į savo iGoole puslapį įsidėjau tetrį. Smagu karts nuo karto sumesti žaidimą.

10 komentarų:

ramzas rašė...

kažkada girdėjau, kad tetris ir yra populiariaurias pasaulyje žaidimas.

Airina rašė...

Cha.Tikra tiesa,kad kuo žaidimai "imantresnis" tuo labiau nežinau kuris labiausiai patinka.

Asmeniškai manęs kada paklausia,kokį labiausiai mėgstu, atsakau kad paprastus-loginius.O geriausia ,kada jie yra telefone...ar kur kitur laisvai prieinami nuobodžiu laisvu laiku.

O kitas užmušantis ir imantis topus yra tankeliai... :D

Visada maniau,kad genialumas paprastume.

Antony rašė...

O tai vėžliukai jau pamiršti?:/

Flasko rašė...

Ramzai, tetrio populiarumas tikrai nenuginčijamas, bet man jis labiau tinka į žinomiausio rėmus.

Airina, paprasti žaidimai tikra turi žavesio ir labai plačiai plinta po visą pasaulį, dėl to galima tik pasidžiaugti. O Battle Tanks yra vienas iš tų legendinių, kur visi žaidė ir geru žodžiu mini :]

Genialumas paprastume, thats the way!

Antony, vėžliukai sėdi po tetriu, tai karts nuo karto pakibinu ir juos, bet jei ką, tai tau liepsiu juos pamaitinti.

ramzas rašė...

vėžliukai nindzės jau taiko į tam tikrą sluoksnį žmonių, kam patinka multikas ir pan, o tankai ir tetris tinka ir bobutėm :]

Eglė rašė...

Simai, pamenu mama per tėvų vestuves (lyg nemaišau, man rodos ten tikrai jų buvo, ne kažkieno kito), - visi šoka, o mama sėdi ant sofos ir žaidžia tetrį (rofl)
Šiaip dabar irgi aš jį dažnokai sumetu feisbuke, eik ir tu į feisbuką jį žaist, galėsim lenktyniaut rezultatu tarpusavy ;D
Bet geriausias tetris yra tas senas geras konsolėje -
http://www.imged.org/217/tetris.jpg
Va čia tai cool :)

Flasko rašė...

Pamenu, mam rodos, ten ne tėvų vestuvės ir ten ne tetris buvo :D
Bet pasiklausk.

Aš nežinojau, kad FB tetris yra, eisiu paieškot.
Reiktu gauti tokį senovišką aparatą, nešiočiausi visur..

Ruta rašė...

guli tas senoviskas pas egle be pateriju,toks liudnas ir vienisas.kazkada ismesti norejau...ovestuves ten musu buvo:],tik ten vilkas gaude krentancius kiausinius i krepseli;]

Pegase rašė...

Oi, tas su kiaušiniais ir vilku tai super. Kažkada tokį teko turėti. :) Per savo vestuves aš irgi žaisčiau tokį jei tik turėčiau. :D

Eglė rašė...

Rūta, jis neveikia. :( Nešiočiaus jį visur, bet va...