Prieš kelias savaites vyko toks projektas, kuriame dalyvauti buvau pakviestas mielos draugės Kotrynos. Projekto tikslas buvo papasakoti abiturientams apie konkrečias specialybes ir profesijas ne tiek teoriškai, kai praktiškai. Tai padaryti turėjo apie dešimt lektorių, važinėjančių po visą Lietuvą ir pristatančių savo specialybes. Mano savimeilę glostė tokie viešai išsakomi titulai, kaip "specialistas" ir "profesionalas", žaidimų kūrimo srityje. Žinoma, iki to dar toli šaukia, bet labai stengiausi kuo suprantamiau ir išsamiau papasakoti moksleiviams apie kompiuterinių žaidimų rinką, kūryba, kūrėjus, studijas ir karjeros galimybes. Po kiekvieno renginio (dalyvavau gal aštuoniuose paskaitose), vis rasdavau kaip patobulinti savo pasakojimą ir rodomas skaidres.
Man asmeniškai tai buvo išties naudinga ir smagu, antros savaitės pabaigoje jau buvau pamiršęs ką reiškė kalbėjimo viešai baimė ir pasiruošęs atsakyti į visus kylančius klausimus. Mano dalykas nebuvo toks "einamas", kaip kitų lektorių specialybės, ten buvo ekonomika, vadyba, energetika, politologija, filologija, dizainas, verslas ir vadyba ir t.t.
Paskaitos vyko pagal "galimybių kavinės" principą. Mokiniai susiskirstydavo grupelėmis ir eidavo prie vieno iš juos dominančių lektorių. Išklausę 15min. paskaitėlę, vėl išsiskirstydavo ir patraukdavo prie kito lektoriaus. Tokie pasikeitimai vyko tris kartus, tad savo litaniją tris kartus per dieną ir teko pakartoti.
Buvo visokių žmonių, vieni ateidavo iš neturėjimo ką veikti, kiti nesuprasdami kas čia per dalykas, dar kiti norėdavo praplėsti bendro išprusimo ribas ir tik maža dalis buvo tų, kurių akys žibėdavo, kai ištardavau kokį tik saviem suprantamą terminą, kaip "krešas", "bugas", "wow'as" ar "fps'as". Nežinau ar atsiras bent vienas žmogus, kuris tikrai nuspręs, jog nori imtis žaidimų kūrimo amato, visiems nurodžiau, jei taip bus, tai mano misija įvykdyta. Visiems nurodžiau, kad gali rašyti man į el. paštą ir padėsiu kuo galėsiu.
Labai skatinau jaunuolius (nori nenori, bet esi privertas jaustis vyresnis), domėtis, plėsti akiratį, išdrįsti rinktis mažiau populiarias studijas ir nesileisti varžomus stereotipų, bet kitokių neigiamų nuomonių, apskritai, gyvenimiškų lygmeniu, ne konkrečiai šnekant apie žaidimus. Pasakojau, kad universitete pats esi atsakingas už savo išsilavinimą, kartais pagirdavau Lietuviškus universitetus, kartais paliaupsindavau užsienietiškuosius.
Susidariau nuomonę, jog didžioji dalis Lietuvos moksleivių nelabai ką nutuokia apie studijas, apie aukštąjį išsilavinimą ir kaip teisingai jį pasirinkti. Informacijos ir kartu motyvacijos stoka. Tokie renginiai, kaip šis, turėtų privalomai tapti tradicija.
Už renginio stovi puiki organizacija, besivadinanti Dream Foundation. Jei kas iki šiol negalite apsispręsti kur studijuoti, užsukite į jų tinklapį, ten apstu informacijos apie įvairias studijas, be to, jie padeda susitvarkyti dokumentus. Nemokamai.
Ir čia buvo dar vienas paskatinimas man, susimąstyti, pasvarstyti ir pradėti daryti ką nors su savo gyvenimu, kuris jau ilgokai stovi vietoje. Noriu permainų, todėl permainos artėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą