Mūsų, apartamentuose nelabai rasi vietos normaliam stalui ir kėdei, tektų aukoti vieną iš sofų. Kažkada lyg buvo iniciatyva taip pasielgti, bet likę gyventojai kažką pamurmėjo, kad "lyg ir būtų gerai", o aktyvistai jau seniausiai viską pamiršo.
Žodžiu, taip ir anaip, ėmė ir gimė ofisiukas.
Kiek pastebėjau, juo naudojuosi tik aš. Ir visai nieko prieš, kas nenori turėti asmeninio ofiso namie? Na gerai, gal jis ir kiek mažokas, bet poreikius patenkina. Daugiausiai reikalų buvo kol pasidariau kėdę. Sėkmingai panaudojau medžiagas rastas pakampėse ir iš dviejų kėdžių, televizijos antenos kabelio ir šiek tiek varžtų gimė ofiso kėdė. Žinoma, nuosaikiai besilaikant japoniško dizaino standartų. 
Kad ofisas atitiktų visus standartus, jame privalo būti ne pats rimčiausias plakatas, išduodantis šeimininko dvasinius poreikius ir pažiūras.
1 komentaras:
hahhahaaa :D
Rašyti komentarą