Jūs nei nenumanot ką jaučiu. Na, gal kai kas ir numano. Paskutinė diena savo namuose, savo šalyje. Norėčiau, kad ji turėtų kokias 72 valandas, taip galėčiau su visais visais atsisveikint, visus pamatyt dar bent po minutę.
Atsiprašau tų žmonių, kuriems nespėjau pasakyti "iki pasimatymo", su kuriais nespėjau pasimatyti. Tai nereiškia, kad apie jus nepagalvojau ir negalvosiu ateityje.
1 komentaras:
Labai malonu skaitineti tavo ispudzius :) pati pasineriu i malaizijietiska gyvenima trumpam :D Viky
Rašyti komentarą