Virtualios jūros, pilnos jungų ir kapitonų Džekų, su vienaakėm papūgom.

Neseniai tinklaraštyje apie žaidimus dievorezimas.lt pasirodė įrašas apie piratavimą internetinėje erdvėje. Kuris iš esmės pakurstė daug aistrų ir sukėlė nuostabos nekeliančią skaitytojų diskusiją. Nuostabos nekelenčią dėl to, jog tai dar viena diskusija, kurioje vieni teigia, kad siurbti viską iš interneto yra ne tik, kad neblogai, bet netgi gerai, o kitas frontas gina moralines normas ir propaguoja teisingą IT turinio įsigyjimą ir.. Na, esmė, manau, aiški.
Praėjus kelioms dienoms po šio įrašo vyko atvira diskusija, po LANVA sukelto skandalo, kurioje dalyvavo tos pačios LANVA atostovai, visokio plauko teisininkai, linkomanijos atostovai ir nepriklausomi, lietuviškoje internetinėje erdvėje žinomi asmenys.
Po visko susidariau nuomonę, kad nieko konkretaus nepasiekta. Bet, juk tai šiokia tokia pradžią. Pats nelaikau priešais nei vienos, nei kitos pusės. Pats naudojuosi torrentais, gauti muzikai, filmams, programoms. Tiesa, neseniai įgijau griežtą nusistatymą, kad mažesnis blogis yra parsisiūsti kažką pačiam, nei pirkti jau parsiūstą ir surašytą turinį iš nelegalių, legaliai veikiančių parduotuvių, Malaizijoje.
Pasisakau už tuos, kurie sako, kad piratavimas visapusiškai yra vagystė. Didžiausi argumentai, už kuriuos pasisako piratavimą palaikantys asmenys yra tokie, kad skaitmeninė erdvė nėra fizinė, todėl padarius failo kopiją, niekas nenukenčia. Ir toks pasakymas yra VISIŠKA nesamonė. Niekad neskaičiau, bet esu tikras, kad kažkur jau yra protingai parašyta, kad toks nukopijavimas yra neleistinas, jei pats kūrėjas to neleido.
Nors po šiai dienai stengiuosi, kad mano kompiuteryje būtų kaip įmanoma mažiau nelegaliai gauto turinio, visiškai be to išsiversti neišeis.
Programos, kurias naudoju, yra tikrai brangios, tad jas įsigyti nėra galimybių. Bet iš kitos pusės, patys gamintojai nesudaro palankių galimybių nusipirkti jų programas, studentams. Nes tam tikri gamintojai žingsniuoja po pasaulį monopolio žingsneliu ir netgi piratavimas populiarima didžiuosius programinės įrangos gamintojus, nes nelegaliai jomis besinaudojantys studentai, vėliau privalės tas pačias programas pirkti darbui. Vienok tai skolos gražinimas, iš kitos pusės tik dar vienas narvelis, į kūrį užsidarome.
Muzika ir filmai. Na, neturiu pasiteisinimo ties šitu. Galiu sau leisti lankytis kine, nusipirkti vieną kitą DVD, o albumus, kuriuos klausau dabar, vieną dieną nusipirksiu. Beto yra puikių nemokamų alternatyvų. Internetinių produktų, kurie už mažą mokėstį leidžia klausytis muzikos, jos neparsisiunčiant. Filmų ir muzikos industrija yra viena tarp daugiausiai pajamų prarandančių. Neskaitant, kad pajamas jie kasa milijardinio dydžio kastuvais, bet moralė yra moralė.
Žaidimai? Čia sunkiausia tema. Kaip žaidimų dizaineris turėčiau žaisti ir daug, bet tos pačios moralinės normos sako, kad nelogiška daryti tai, nuo ko vėliau gali kentėti. Demo versijos visada buvo puiki alternatyva. Taip pat sparčiai populiarėja internetinės parduotuvės, kurios vyksta akcijos, kai žaidimus galima pirkti už skatikus.Gyventi tikrai galima. Blogiausia tai, kad mąsiškai viską siunčiantis spuoguotas vaikis vieną dieną parsisiūs ir tavo žaidimą, pabandys jį valandėlę ir ištrins, tuomet paspamins vietiniam forume, kad tai visiška nesamonė ir eis žaisti ką kitą, nes eilėje dar penki parsisiūsti žaidimai. Šitaip žmonės nustoja vertiti tai, ką kuria kiti.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad visi turi savų pasiteisinimų ir nevertą jų dėlioti į vertus ar nevertus, nes tai vistiek yra pasiteisinimas, o teisinamės męs, kai padarome kažką nelabai gero. Galima turėti moralinių įsipateigojimų, ale, nusipirksiu, kai būsiu didelis ir turtingas, bet su laiku tokie dalykai užsimiršta. Galima nesinaudoti tuo, kas tau nepriklauso išvis. 
Piratavimas savo principu gal ir nėra toks blogas dalykas (bet vistiek didžiausias nuošimtis to yra vagystės). Failų apsikeitimo sistemos veikia labai sėkmingai ir platinant nemoką turinį jos gali didžiai pasitarnauti. Visokiausio plauko nerdai ir geekai, turi galimybių gauti įrankius, kuriais vėliau kurs, tai, ką visi garbins.
Blogiau yra tai, kad visuomenė nebevertina skaitmeninio turinio, o šitą problemą sukuria ne tik vartotojai, bet ir gamintojai. Štai ko aš nepateisinu. Besinaudojančių viskuo, ką galima rasti, bet nemąstančių apie dėl to kylančias problemas.




Beje, jei parašai mandagų e-laišką su informacijos užklausimu, į atitinkamą įstaigą, kur turi suteikti tau tą informaciją po kiek laiko yra mandagu parašyti dar vieną laišką, jei negauni mandagaus atsakymo? Po dviejų dienų? Po savaitės?