26 lapkričio 2010

Darbas. Kurio nėra. Ne, nėra.

WHAAAAAAA!!!!1
Ffffffffff.. the WORLD.

Mm, tai padeda, visada reikia išlieti pyktį ir neigiamas emocijas, tai kaip perpjauti supūliavusią žaizdą, iš pradžių velniškai skauda, bet po kiek laiko pradedi netgi džiaugtis tokiu savo poelgiu.
Nors, net nelabai turiu dėl ko būti piktas, šiaip aš visai ne piktas ar neigiamas. Tik užknisa, kad negaliu rasti darbo, blet.
Jei modeliuočiau high poly, jau turėčiau darbą. Jei programuočiau, jau turėčiau darbą. Jei daryčiau fotomontažus, jau turėčiau darbą. Bet neeeeea, aš turiu užsiiminėti tik kompiuteriniams žaidimams skirtu modeliavimu, su kuriuo Lietuvoje, ko gero, kad nieko nenuveiksiu. NE, ne, tikrai nenoriu pradėti kitaip modeliuoti ar mokytis programuoti ar daryti tuos fotomontažus, aš noriu daryti tai, ką darau.

Man reikia:
a) laiko patobulinti įgūdžius, o tam turėtų užtekti viso likusio gyvenimo.
b) pinigų.
c)... Meilės?.. :D

Visada sakiau (ne visada, tiesiog pastaruosius dvejus metus), kad reikia gerai apmąstyti, drąsiai rinktis ir dėl nieko nesigailėti, tokie trys bruožai man ir dabar atrodo teisingo, bei laimingo gyvenimo formulė. Bent jau mano gyvenimo. Bet man pačiam kilo abejonių, ypač, kai vis dažniau susiduriu su kasdienybės realijomis. Iškilo abejonės, kurias greit paverčiau apmąstymais, ką galėjau padaryti blogai ir kaip iš to pasimokyti.

Pirma, gal reikėjo nutraukus studijas Malaizijoje iš karto važiuoti mokytis kur kitur. Mmm, na, tai, ko gero, vienintelis dalykas, dėl kurio abejočiau, ar padariau teisingai, bet per tuos metus patobulėjau, buvo ir kitų gerų nutikimų, kokie visi du ar trys.

Na ir dar nepagrįstos ir kvailos mintys, jog reikėjo studijuoti kokią vadybą ar ką nors, su kuo tikrai gaučiau darbą šiandien. Beeet, tai praeina, paklausai muzikos, išgeri kavos ir, žiūrėk, jau įnikęs stumdai poligonus.
Labai dievinu tuos momentus, kai supranti, jog šiandien esi geresnis nei vakar, o taip pasijusti galiu po kiekvieno, sėkmingai pabaigto projekto ar modelio, ar dar kokio kūrybinio dalykėlio, tai veikia kaip puikiausia motyvacija.


Taip pat norėčiau sugrįžti prie aktyvaus tinklaraščio rašymo, kada geriausias laikas, jei ne šiandien? Paskatino dar tas mažas ikoniukas, dešinėje, kai keli pelės klavišai gali kažkam uždirbti 5ct.

2 komentarai:

Lena rašė...

Nepergyvenk, visi dėl darbo skundžiasi, bet kas ieško, tas galiausiai randa. Arba užsieny gali pabandyt paieškot ko nors, bet tai didelis pain in the ass.
Labai tiksliai apibūdinai tą savijautą dėl kūrybos ir darbo rezultatų, pati taip jaučiuosi kai sukuriu kažką naujo, ir kažką akivaizdžiai geresnio, nei prieš tai buvo. Kiekviena diena to verta :)

Unknown rašė...

Ech, dėkingas už palaikymą :]