Be kontakto.

Paskaičiau straipsnį apie tai, priklausomybę nuo informacijos. What a bullshit, pagalvojau, man tai nieko nereikštų viena diena be mobilaus, interneto, muzikos ir kompiuterio. Kartais tikrai turiu tokių dienų, bet jos būna natūralios. Natūralios tuo, kad kupinos kitokios veiklos, ne namie, kai niekas tau neskambina ir nerašo. Jau ne kartą rašiau apie atsiribojimą nuo socialinio gyvenimo ir tai niekur, kur gerai, neveda, bet vistiek, krapštai tą telefoną, pradedi pats skrebenti, bet tai vyksta tik tada, kai nevyksta jokios įdomios stimuliacijos iš aplinkos.

Šiaip tas straipsnis turi rimtą pagrindą. Žmogus yra priklausomas nuo išorinės stimuliacijos, mums visiems reikia naujų įspūdžių, tik tie, mus patenkinantys, įspūdžiai skirtingi. Palyginus personažą iš "naša raša", tą kuris kalba su televizoriumi ir kokį nors beprotį ekstremalą, motociklu šokinėjantį per dešimtis autobusų.

Tai va. Žinau, kad diena be informacijos, sklindančios iš visokių mano asmeninių prietaisėlių ir servisų, man būtų niekai. Bet kaip jausčiausi be viso to gyvendamas mėnesį? Šita mintis mane tikrai sudomino. Reikėtų apsibrėžti laiko tarpą, kai internetas ir telefonas nebus labai reikalingi ir pabandyti gyventi be to.
Daryčiau vieną išimtį, susikurčiau tokią prieigą prie tinklaraščio, na, tik, kad galėčiau rašyti ir skelbti savo nuotaikas ir pastebėjimus internete, bet pats neskaitydamas jokių atsiliepimų ir nedalyvaudamas diskusijose. Lyg rašyčiau dienoraštį, tik kuris pats savaime atsiduria viešumoje.

Dalykai, kuriais nesinaudočiau būtų internetas, mobilusis, mp3 grotuvas, televizorius ir laikraščiai.
Pasilikčiau prabangą mėgautis knygomis, piešti, vaikščioti, bendrauti ir visa kita, kas nedraudžiama.
Būtų įdomus eksperimentas.