Besėdint namie

Vieną vakarą jaučiau, kad kažkas ne taip. Pasijutau vienišas. Tad išmokiau savo stalinę lempą kalbėti (jei kas domisi psichologija ir pastebi mano elgsenoje negerus požymius, prašau pranešti man asmeniškai, dėkui).


Bet po kurio laiko, kažkaip vėl pasijutau neteisingai.



Ir tada išmokiau lempą kalbėti lietuviškai!



Nusangsčiau savo aplinką geltonai lapeliais, kad daryčiau dalykus, kuriuos kartais pamirštu padaryt.


Ir.. Pasikabinau kalėdinės dovanėlės, kurią sau pasidovanosiu, portretą.
Tai tiek.
Beje, karst nuo karto papildau savo internetinę piešinių galeriją.

Čia: http://flasko.deviantart.com/gallery/
Ir čia: http://flasko.deviantart.com/gallery/#_browse/scraps

Kovo dvidešimt septintoji. Šiandien mano gyvenimo laikrodžio rodyklė galutinai persisvėrė per dvidešimt pirmąjį skaitmenį.

Ramiai tyvuliuoja

Sveiki, tautiečiai.
Protingom programom pasinaudojus, pateiksiu trumpą statistiką. Per dešimt dienų mano blogas sulaukė 102 apsilankymų, tai reiškia, kad kasdien, vidutiniškai dvidešimt žmonių tikrina ar aš dar gyvas ir ar nebrūkštelėjau internetinio žodio. Ačiū už tai ir tikiuosi, kad visi darysite viską, kas Jūsų valioje, kad tik skaitytojų skaičius taptų dar didesnis.
Šiuo metu gyvenu (pseudonimu flasko) penktame tarptautinio google puslapyje. Lietuviškame google, žinoma, pirmąjame. Tikiuosi, kad su laiku ir šitai keisis į pliusą. O dabar, vėl atiduodu virtualiąjam pasauliui savo esybę ir nuogas (perdėtai litertūriškai) krentu prieš jus, iš žydrojo vaizduoklio. Na, gal ne nuogas, bent jau su romėniška toga.


Atrodo, kad jau spėjau pajusti rutiną. Nors ji toli gražu nėra man kažkokia nepriimtina ir nuobodi. Ir vėl nieko naujo pasakyt negaliu.
Keliuosi 7:30, dušas, dantų pasta, drabužiai ir į autobusą. Pusryčiai univere, paskaitos, kiek laiko turiu vėliau, gyvenu internete, važiuoju namo ir paišau. Kartais paįvairinimui pasižiūrau TV. Turiu kelis mėgstamus serialus. Vieną rodė ir pas mus, vadinasi Deksteris. Rodė ir pas mus. Kitas, labiau mėgstamas- Merlinas. Britų serialas apie žymiojo burtininko Merlino jaunystę. Kiekvieną penktadienio naktį rodo kokį tai Holivudinį filmą.. Va keista, kai namuose nieko neturi (mano buitis telpa į peilį, puodelį ir šaukštelį ir čia be bajerio), paprasčiausi dalykai vėl įgauna prasmę. Kad ir tas pats televizorius.
Rūpėsčių kaip ir neužtikta, skrandis pilnas, pieštukų ir popieriaus neseniai nusipirkau. Tad kelios nuotraukos iš mano aplinkos.



Limkokwinge yra garso įrašų ir muzikos studija. Čia repetuoja ir savo dainas įrašinėja choras ir dirba Sound and Music studentai. Ir šiaip žmonės daro tai, ką turėtų daryti garso įrašų studijoje.

Praeitą šeštadienį, Games Lab (mūsų kiečiausioje visame univere auditorijoje), vyko žaidimo Left 4 Dead turnyras. Keturios komandos po keturis žmones (vienoje iš jų buvau ir aš), kelias valandas kalėsi, šaudėsi, džiūgavo ir keiksnojosi. Tris komandas sudarė studentai, o ketvirtąją mūsų dėstytojai, tad žaidimas tikrai buvo smagus. Taškant virtualų dėstytojo kraują užplūsta geros emocijos. Bet ir jie ne iš dangaus nukritę, mūsų komandai pakrovė malkų. Gal jau kažkada minėjau, kad neseniai įkurtas pirmasis žaidimų klubas. Kolkas tik vieną ar du kartus vyko susitikimai, yra minimalus nario mokėstis. Klube bus ne vien žaidžiama, vėliau planuojamos rimtesnės diskusijos tarp studentų, paišybos konkursai ir užduotys ir kita naudinga veikla.


Užmačiau dideliausią auditoriją, buvo užrašyta, kad piešimo klasė. Pamaniau, kad būtų įdomu piešti savo dydžio geometrinę konstrukciją, 100 kvadratinių metrų erdvėje. Bet, visa tai jau praeitis. Čia daugiausia triūsia tie, kad mokosi "pagrindų", arba "foundation". Tai metus trunkantys kursai, žmonėms, tik baigusiems mokyklą ir norintiems mokytis meninių specialybių. Aš, tuo tarpu , su savo šešerių metų dailės gimnazijos ir pusantrų akademijos, bagažu, praleidau šį kursą ir neturiu jokių problemų. Vaje, vaje, koks gi aš šaunus ar ne? Žandukai net nuraudo..



Šiek tiek atvirų erdvių..

Nu, nes prašė.. Kitaip nebūčiau to daręs..

Beje, sulaukėm dviejų panikių iš gimtosios žemės, šiandie, matomai, pažindintis bandysim.
Beje 2, pamąsčiau, gal kam būtų įdomu ir naudinga, jei pamažu aprašyčiau visus dalykus, kurios čia galima mokytis. Laukiu komentarų ir pasiūlymų šia tema.

Beje 3. Mano adresas, jei kam prireiks.

Management Office, Ground Floor, Tover A
Desaria Villa Condominium
No. 1, Jalan Desaria, Batu 18 Sungai Rasau
Kg. Pulau Merati
47120 Puchong, Selangor D.E. Malaysia

Taip, taip, toks ilgas. Jei kas sugalvos siūsto lašinius ar maistą, praneškit prieš tai emailu, nes viskas suplaukia į vieną ofisą, į kūri tikrinti laiškų aš kasdien nevaikštau.

Mokslai, mokslai, mokslai..

Viskas kas dabar gyvena mano galvoje susideda iš raidžių m-o-k-s-a-l-a-i.
Todėl pasidalinsiu savo tvarkaraščiu ir trumpais paskaitų apibūdinimais.

Pirmadienis.
9:00am - 12:00pm
Interactive Media Studies 1.

Paskaitėlė vienu iš įdomiausių dėstytoju. Jis vis dar rašo savo magistrinį darbą, jau šeštus metus. Galit manyt, kad nevykėlis, bet motyvuoja tuo, jog nuolat atranda ką nors įdomaus, todėl net nenori baigt rašyt, nes gyvenimas tai vienas didelis atradimas. Šis vyrukas, Aloysius Yapp, yra dalis ne vieno azijoje ir visame pasaulyje žymių animacijos projektų, taip pat tikrai turi ką papasakoti. Paskaitų tikslas yra supažindinti mus su naujosiomis medijomis ir jų filosofijomis, easmėmis, prasmėmis ir viskuo kitu. Sakykim, prieš porą savaičių diskutavom apie "facebook" ir "youtube", kaip masinius multimedijos reiškinius, taip pat apie jų įtaką visuomenei, veikimo principus ir sėkmės formules. Kaip sako pats Aloysius: "everything is multimedia"


Antradienis.
9:00am - 12:00pm
Concept Art for Games.

Ko gero viena iš kiečiausių paskaitų. Dėstytojas, Ivan (ir čia ne rusiškas vardas), atvirai bendrauja su studentais. Švaistosi gyvais pavyzdžiais, visi dažnai juokiamės, kiekvieną paskaitą atneša įdomių knygų. Paskaitos tisklas - išmokyti mus sukurti veikėją, nuo A, iki Z. Pradedant kuo jis vardu, kur gyvena, ką dirba ir baigiant detaliais piešiniais, atskleidžiant jo charakterį, super gebėjimus (jei tokių yra) , žodžiu, turėsim pagimdyti kažkur apie dešimt persnonažų.


01:00pm - 05:00pm
Introduction to 3D Games Modeling.

Pavadinimas viską pasako. Pradėjom kibint 3Ds Max programą. Ką čia pradėjom kibom į atlapus kaip reikalas. Beveik visi pradinukai, o semestro pabaigoje reikės pristatyti sumodeliuotą garvežį, patalpintą aplinkoje.. Dėstytojos (taip, taip, dėstytojos ir jos dvi), Gianne Hedi Yap ir Melissa. Taigi, kad neatrodytu jog žaidimuose vien viryja, turim šaunių dėstytojų merginų. Nors, vistiek visi kas mokosi Games padalinyje, vistiek jau pasmerktos sielos. Pasmerktos amžiams.


Trečiadienis.
01:00pm - 04:00pm
Critical Games Studies 1 - Fundamental of Games.

Ko gero svarbiausia paskaita per visą savaitę. Mus per ją suvaldo Ivan ir Michael, du tikrai savo sielas pardavę dėstytojai. Čia iš pagrindų kertam kas, koks, kaip, kiek ir kam turi būti žaidimas. Pradėjom nuo senovinio malajietiško stalo žaidimo, kurio patobulintą versiją turėsim sutverti iki semestro galo. Vienintelė paskaita kurią turim kartu su programuotojais. Pagarba jiems už tokią specialybę, aš nuo maženis bijau skaičių ir kodų. Kiekvieną paskaitą žaidžiam vis kitą stalo žaidimą, vėliau, namie reikia sukurpti detalią jo analizę ir viską susidėti į galvą. Jei kas man kadanors pasakys, kad kompiuteriniai žaidimai tai ne mokslas, parodysiu ko išmokau šaudydamas ir kitaip bjaurodamas tūkstančius zombių.
Beje, komandas sudaro vienas Artistas (meninykas, šiuo atvėju aš) ir trys programeriai.


Ketvirtadienis.
Eh, laisvas, deja... Bet paprastai važiuoju į univerą ir visą dieną prasėdžiu prie kompiuterio. Rašau, skaitau arba atlieku namų užduotis, kurios reikalauja kompiuterio.


Penktadienis.
09:00am - 12:00pm
Desing Principles 1.

Paskaita, kurioje daug kas jau matyta, girdėta ir kitaip žinotina. Programos pažįstamos, užduotys irgi ne iš sunkiųjų. Veikėjo dizainas, supaišytas Adobe Ilustrator programa ir vėliau Stalo žaidimo dėžė (to ,kūrį kuriam per CGS). Taip pat pakuočių analizė.


Apibendrinant, visos paskaitos įdomios. Mokslos sistema čia tikrai geresnė nei Lietuvėlės. Pirmą dieną gauni popierių, su visa info, ką padaryt, iki kada, kokie reikalavimai, kokie ir už ką įvertinimai ir t.t. Visoms paskaitoms (gal išskyrus 3D modeliavimą) kartu su galutinėmis užduotimis reikia pateikti darbus raštu. Aprašyti kokias paieškas vygdei, ką atradai, visas reikalingas analizes ir t.t. Iš to susideda galutinis balas.

Tai tiek iš studijų fronto.
Savaitgalį beveik visą pratupėjau namie. Šeštadieniais pradės veikti "Games Club", pirmasis oficialus klubas universitete, tai atsiras kitos veiklos. Praėjusį sekmadienį buvau išlindęs į miestą lankiausi kine, kas kainuoja pigiau nei pavalgyt, bilietai į visus filmus ~ 7-8Lt. Galiausiai visą pirmadienį prasėdėjau už stalo paišydamas. Prašom susilaikyti nuo komentarų, kad visai neturiu socialinio gyvenimo, aš pats tai žinau.

Sėkmės visiems ir linkiu, kad pavasariški orai kuo greičiau atskubėtų.

Savaitgalis su tėvynainiais.

Kaip jau įprasta, savaitgaliais vis reikia nuveikti ką šaunaus. Tai kodėl gi nepasibasčius po Malaiziją "in lithuano way"? O Buvo mūsų net keturi. Kolegos iš Notthingham universiteto ir kolegos iš Linkokwing universiteto. Pradėjom savo pažintį truputį paklajoję po centrinę stotį, kol galop susitikom. Pasivardavę ir pasilabinę, puolėm kaip padūkę lakstyt po visą centrinį rajoną, kol nusėdom vienam iš prekybos centrų. Palikę Kirstiną, kuri į kadrą nepapuolė, siaubti išpardavimų ir kitų akcijų, vyrija nusiskubino į vietinę ma x imą. Kad ir kaip skaudėjo širdis žiūrint į tokias alkoholio kainas, kurios pikdžiugiškai ir šventvagiškai dėpsojo išvertusios savo dviženklius skaičius, mums, studentams, į akis, nesusilaikėme ir apsi-alavome.


Pigiausias alus. Vietinės gamybos, bet pagal europietišką receptą. 650ml butelaitis kainuoja ~ 5,7Lt. Kito alaus kaino svyruoja nuo 8 - 10 Lt už 500ml butelį.
Norint stipriau pasilinksminti, galima rinktis stipriuosius gėrimus. Jų taip pat būta visokiausių. Kainos pradedant, 20lt, vėliau kyla iki padangių.


Štai vėliau nusėdome parkelyje, prie Petrono bokštų. Iš kairės matome Vytautą ir Justiną. Deja, gan greit ėmė ir užlijo, tad pikniką teko perkelti po tiltu. Kartu, po tuo pačiu tiltu buvo švenčiamas ir gimtadienis, sudalyvavom fotosesijoje ir pagimdėm planą, kaip galima užsidirbti. Tereikia apsimesti žymiu europiečiu ir už pozavimą nuotraukose prašyti pinigų. Apsurdiškiausia šio plano dalis yra ta, kad taip tikrai išeitų užsidirbti. Taigi, apsikeitę pusę gyvenimo istorijų ir išlindę iš po tilto, toliau bandėm veikti kažką įdomaus. Bent jau bandėm.
Iš esmės, malajiškos pramogos telpa į du žodžius: pirkimas ir valgymas. Apie tai dažniausiai ir sukasi visas laisvalaikis, praleidžiamas su kompanija. Milžiniški prekybos centrai su daugybe restoranų, kavinių, kioskelių...

Trumpam atsidūrėm "Žiemos bare". Žiemos ten tik kokie aštuoni kvadratiniai metrai, dvi ledinės sofos, užtiestos kailiais, keli foteliai ir staleliai, nuo kurių viskas slysta žemyn. Na toks nelabai vykęs kambarėlis. Nors buvo malonu pačiupinėti ledą, vistik, kai stoviu eilėje į autobusą atrodau kaip kailiu apaugęs ir išblyškęs šiaurietis. Na, panašiai ir jaučiuosi.
Išties, labai smagu pabendrauti lietuviškai, su žmonėmis iš savo krašto. Galima sakyti, kad ir būtina. Net prabėgant koridoriumi, persimestus keliasi "labas" ir "kaip sekas", jautiesi geriau.

Paivairinimai

Smagu, kad Linkokwinge dažnai vyksta kas nors įdomaus. Štai, kad ir praeitą savaitę įvykusi kelionė į animacijos apdovanojimus. Čia dažnai galima sulaukti įvairiausių pasirodymų, kuriuose dalyvauja patys studentai arba kviestiniai svečiai. Štai šiandien vyksta sklandymo aparatų konkursas. Dag nesudomėjau, bet mačiau visą savaitę prie iš medžio ir popieriaus gaminamų sklandytuvų plušančius žmones. Gal tai pirmoji specialybinė užduotis?.. Taigi, dabar jie visi rungiasi.


Sklandytuvai leidžiami iš antro aukšto. Lietuviškai būtų trečio, bet pirmasis aukštas vadinamas tiesiog "groud".

Vedėjai kaip visada, nestokoja humoro jausmo ir skardaus balso.




Daaaug skaudžių nesėkmių, jei žmonės už tai gautų įvertinimus, mažai kas baigtų universitetą.


Viskas vyksta po mūsų langais. Žmonės dažnai praeina pro kompiutrinę, žiūrėdami lyg į zoosodą. Nenuostabu, juk geimeriai yra viena iš labiausiai dėmėsį ir ,drįstu ištarti, pavydą kelianti žmonių rūšis. Aktyvūs daugiausiai naktinis, bet savo aktyvumą išreiškia tik pasiutusiai greit judindami pirštus. Karts nuo karto pratrūkdami isteriškai kvatoti ar keiktis. Kalba tik savo genčiai būdinga kalba. Pavyzdžiui: "hah lol pwnd noob" (vert: ha (garsus juokas) nudėjau nevykėlį). Veikaisiai todėl čia juos laiko izoliuotus, jiems puikiai pritaikytoje jų natūralioje aplinkoje, kad galėtų tyrinėti.

Na, o taip mes matome išorinį, bjaurų, nieko nesuprantantį apie nieką, pasaulį. Ir čia esame saugūs!

Sam is out!

Pavadinimą sugalvosiu

Sveiki, mielieji. Taip, žinau, kad ilgokai nieko nebrūkštelėjau, bet laikas pradėjo beprotiškai greit lėkti. Štai jau beveik mėnuo, kaip esu Malaizijoje, tikrai nejaučiu, kaip dienos lenkia viena kitą. Sunkoka kartais ištaikyti progą ilgėliau prisėsti prie kompiuterio, o kai ištaikau progą tą daryt, bent valanda tenka emailų skaitymui ir atrašymui, dar truputį paskaitinėjus kas pasaulyje dedas, laiko ir nelieka blogui. Bet, štai aš čia ir vėl barškinu klaviatūrą. Turiu pastebėti, kad Games Lab (žaidimų laboratorija), kur paprastai rašau blogą, iš tuščios ir šviesios klasės virto tamsia kompiuterine. Šviesos nedega, aplink žybsi monitoriai su vienų ar kitų žaidimų fragmentais.. Už plonos sienelės girdisi, kaip dėstytojas su studentu kovoja virtualiame ringe, aiškinasi santykius..

Dabar apie tai, ką veikiau pastarąsias dienas. Sekmadienį buvau mieste, kolkas vis niekaip neišeina aplankyti kinų kvartalo, bet jis manęs dar laukia. Užtat buvau kine, filme "Keista Bendžamino Butono istorija". Smaguma, tikrai pasimėgavau puikiu kūriniu, bet ne recenziją rašyt atėjau, tad daugiau neminėsiu. Pasižiūrėkit patys.
Pirmadienį vyko pirmoji paskaita. Multimedijos studijos. Pamačiau savo grupiokus, jų išviso šeši. Kolkas nenorėjau gąsdinti ir fotografuoti visų, manau, kad neetiška ir pretekstas, kad noriu apie juos parašyti viena seniausių Eurpos kalbų, tautelėi, kuri paskutinė pasikrikštyjo, nelabai įtikinantis. Šito teks palaukti. Tai štai, multimedijos dėstytojas valandą kalbėjo visokiausius dalykus. Na, jis iš tokių tipo, kuriuos gali laikyt išprotėjusiais arba genijais. Arba abiem. Kukliai prasitaręs, kad yra stipriai susijęs su gerai žinomais azijoje animaciniais projektais, galutinai palenkė visus į savo pusę. Kolkas gilesnės nuomonės apie dalyką nesusidariau, šios studijos (multimedijos) bus labiau teorinio pragrindo ir aprėps daug daug.

Antradienis. Kelionė į Malaizijos technologijų parką. Ir net nenumaniau kas ten bus. O buvo išties labai įdomus renginys. Savotiški geriausių animacijos projektų apdovanojimai ir vieno animacinio filmo pristatymas.


Pirma vėlyvi pusryčiai, kava, arbata ir pyragas. Pasivaišinom likučiais, nes mūsų atobusai (iš Limkokwingo važiavo žaidimų ir animacijos studžiai) kiek vėlavo.



Renginyje dalyvavo studentai iš dviejų universitetų, spauda, konkusantai ir daugėlio firmų atstovai.


Štai kaip ir apie ką.

Prasidėjo viskas paskaitėle, viso šito parko boso. Kaip jie vertina kūrybininkus ir kaip mums jūsų reikia. Na, propaganda, bet susdariau nuomonę, kad Malaizijoje išties vertinami kūrybingi žmonės, kurie dirba ties naujosios medijom (matot kaip šneku, čia įtaka).


Studija pristatė savo kūrinį, dviejų sezonų ilgio 3D animacinį filmą "Saladinas". Veiksmas vyksta 12a, Sirijoje. Atpasakoja daugiau ar mažiau tikrus įvykius apie tikrą herojų.


Nuotraukos nė velnio neperteikia, bet buvo tikrai įdomu klausyti ir matyti apie visą kūrimo procesą. Nors tai ir animacija, bet darbas turi panašumų į kompiuterinio žaidimo kūrimą.


Atskri padaliniai pasakojo apie savo darbą. Istorijos rašytojas, animatoriai, paišytojai ir visi kiti. Labai nuostabu klausyti žmonių, pasakojančių apie savo mylimą darbą ir kūrinį. Nors dar daug liko, bet nekrantrauju pat sukurti komandą ir dirbti prie savo projekto. Aišku, kolkas tai skamba kaip fantstika, bet jaučiu, kad su kiekvienu žingsiu esu arčiau savo tikslo.


Motion Capture. Žmonės aprengti kostiumais prifarširuotais laidų ir lempučių. Aktoriai atlieka judesius, kuriuos vėliau perkėlia į kompiuterio ekraną ir jų pagalba suanimuoja veikėjus.
Beje, pirmą kartą šitaip buvo animuotas arklys. Tiskliau ponis.



Vėliau prisistatė kelios kompanijos, kurių pagrindinis tikslas skamba labai kilniai ir yra panašus. Remti naujas firmas.
Išties, Malaizijoje žmonėms kuriantiens savo verslą, ypač kūrybinio pagrindo, suteikiamos puikios galimybės. Galima gauti didžiulę finansinę paramą, praktinių gebėjimų lavinimo kursus, konsultacijas, netgi pataltas, už minimalų mokėstį. Aišku, įlendi lyg po meškos letena, esi saugus, šilta, duoda maisto, bet tuo pačiu ir paspausti gali. Žinoma tokiomis galimybėmis naudotis gali ne kiekvienas, bet priėjus prie šių fondų, pasistyti gyvenimą, tokį, apie kokį svajoji daug lengviau.
Žinau ką pagalvojot. Tai dabar galit taip nebegalvoti. Čia tik dėl bendro atpasakojimo.


Trečiadienis. Paskaita. Vadinasi "Kritinės žaidimų studijos"
Dėstytojas gražiai nupasakojo, kad norėdami gerai suprasti video žaidimus, pradėti turėsime nuo stalo ir kortų žaidimų. Būtent, visą semestrą žaisime stalo žaidimus: monopolį, risk, cluedo ir kitus gerai žinomus. Greta to, reiks sukirti savo stalo žaidimą. Pirmąją paskaitą žaidėm senovinį malajų žaidimą. Jei kas dar pamena nokia 3310 turėjo tokį žaidimą "Bantumi", kur reikėjo dėlioti pupas. Užduotis tokia, kad reikia sukurti patobulintą to žaidimo versiją, kurios savikaina nevirštytų dešimties čionykščių pinigų.
Iš pradžių, lyg susigrupavau su kitais games art studžiais, grupiokais. Bet kartu su mumis šį dalyką mokosi ir programuotojai. Tad grupės turi būti mišrios. Gavosi taip, kad komdą sudaro trys programeriai ir vienas dizaineris.
Kol buvau kartu su dizaineriais, norėjau pasmaugti su savo grupiokus. Jie viską darė ne taip. Paimė pirma pasitaikiusią mintį, ir suprato, kad sukūrė stebūklą, net tikėjosi visą užuodtį atlikti per dvi savaites. Aš kantriai bandžiau juos temti prie to, kad reikia daugiau ir tvirtesnių idėjų, paskui žiūrėti kokiai auditorijai skirtas žaidimas ir panašiai ir panašiai. Manau, kad per visus savo kūrybinių kančių metus jau kiek tai galiu suvokti apie idėjų generavimą ir jų įgyvendinimą. Bandžiau su jais kalbėtis geruoju, bet jie vistiek savo. Velniop, pagalvojau ir perėjau į komadą pas tris pogramerius. Na, jie racionalesni žmonės, apsidžiaugė manim, paklausė, kartu primąstėm kelias neblogas idėjas. Iki kitos savaitės dar galvosim o paskui pradėsim dirbti.
Tai va. Pastebėjau savyje tokį "lyderio sindromą". Nenoriu pasakyt, kad noriu vadovaut visiem ir visada. Labai nemėgstu, kai noriu pasidalint savo žiniomis, kurios yra gilesnės kažkur, o jų neišklauso. Ir dar sunku priimt, kai kas bando man nurodinėti. Priskiria ką nors daryt neatsiklausus. Ir panašiai.


Dar šiek tiek apie buitį. Jau kuo negaliu atsidžiaugt, tai viengungišku gyvenimu.


Beje, toks kambarys padeda. Vieną dieną užklydo į mūsų butą krūva žmonių, suprask, visa naujo studento šeima. Įsirbrovė į mano kambarį. Teoriškai, ten dvivietis kambarys, bet praktiškai, aš ten vienas šauniai telpu, tad nepasikuklinau už susikroviau du čiužinius, ant vieno stalo paišau, ant kito laikau viską, kad papuola. Dar užuolaidos kai būna užtrauktos, kambarys panašus į tikrą urvą. Mėgau jau Lietuvoje gyventi urve. Taigi šio urvo centre stovi apaugęs kailiu diedas ir sako, kad jis iš šiaurinės Europos dalies. Pasikėsinimų į mano kambarį daugiau nebuvo.


Bet kas gali išmokyti vyrą palaikyti tvarką, geriau nei moteris? Atsakymas yra skruzdelės. Spėk tik palikti puodelyje kažką saldaus, jos iškart jau čia. Tokios mažytės labai, ėda mano nervus, o aš jas vadinu "vabalyčiais". Šlykštūs padarai. Buvau labai supykės, kai įsliūkino į spintelę virtuvėje ir užpuolė mano bandeles. Arba kai nuplaunu peilį ir padedu į tą pačia spintelę, kartais užtinku vabalyčius laižančius ašmenis. Vieintelė slaptavietė, kurioje, kolkas, jie nesirodo yra ant valgomojo stalo, tarp virtuvės ir svetainės. Apsurdiška, bet tiesa.

Štai matot dižiausią skanumyną. Tai trintų bambukų ūglių ir špinatų pasta. Vadinasi "Kaya" Baisiai mėgstu tokius sumuštinius.
Na gerai, tiesa sakant, ten tiesiog savotiškas kokosų džemas. Nežinau kodėl jį žaliai nudažė. Bet skonis visai nieko.

Mintys šiandien padrikos, visko nutiko, viskas susimaišė jau galvoje, o kai įspūdžiai nešvieži.. Na, jie nešvieži. Stengsiuos dažniau, bet po mažiau parašyt. Nes skaityti tokią kankynę niekam nelinkėčiau. Diena buvo ilga ir dar klaidūūūū readaktorius neveikia. Nuostabu.

Sveiki, Tautiečiai!

Pirmiausia noriu visus pasveikinti su Mūsų nacionaline švente - Nepriklausomybės diena! Palinkėčiau ateityje tapti dar labiau nepriklausomiems nuo visų gaspromų, leo ir ma x imų! Skaninkime tautiškumą, pirkime pas turgaus bobeles ir neslėpkime, kaip vienas amžininkas gražiai sakė, "plūgo rankenos, kyšančios kiekvienam Lietuviui iš kišenės". Myliu Jus Visus!

Vakar gavau velnių, kad nepildau savo tinklaraščio. Pasiteisinti galiu tuo, kad ir patys šauniausieji kartais turi išeiginių ir savaitgaliais iškeliauja rinkti įdomių įspūdžių ir medžiagos naujam straipsneliui.
Šeštadienį, lankiausi didžiausiame Kvalalumpuro parke, kuris išsidėstęs šalia nacionalinio muziejaus. Žemėlapyje pažymėjau mėlyna spalva.



Parkas tikrai labai didelis ir gražus. Viduje yra mažesnių paviljonų, tokių kaip drugelių, orchidėjų, paukščių, elnių parkai.


Beje, dar toks vienas dalykėlis. Savo atvykimo į Malaiziją naktį susipažinau su vyruku iš Danijos. Jis minėjo, kad paskui jį atvyks daugiau jo draugų grupiokų. Pasirodo, kad viena mergina iš tos kompanijos esanti lietuvaitė, taip pat, išvykus laimės ieškoti į Daniją. Tik bus jie visi čia keturis mėnesius, vieną semestrą.. Mūsų tos dienos būrelį sudarė dvi merginos iš Lenkijos ir mes abu, lietuviai.
Tai štai, kelionę po parką pradėjom apsilankę turizmo informacijos centre, ką, gyvendamas čia jau dvi savaites, turėjau padaryt daug anksčiau. Tiesiog prisigrobti nemokamų žemėlapių ir lankstinukų, tema: "O, kaip čia faina".




Parke tyvuliuoja nemažas ežeras, sutvertas ekskavatoriaus kaušo, žinoma. Trykšta keli fontanai. Visur padaryti takeliai, kuriais ir reikia vaikščioti. Pavyko pamatyt gal pusmetrio ilgio driežą, bet jis buvo vikresnis už mano fotoaparatą.


Parkas nėra nulietas pagal vieną formą. Galima pamatyt įvairiausių architektūrinių elementų, tarkim japoniškų, musulmoniškų ar primenančių Europą.



Žalumos būta pačios įvairiausios, daug medžių turi korteles su pavadinimais. Atidžiau stebint galima pamatyt daugybės rūšių augalus. Jei bučiau biologas, veikiausiai mano siela būtų patyrusi dvasinę ekstazę.


Valytojai ir grėbliotojai plušą kiaurą dieną, nežinau, čia sezono metas toks ar ne, bet vietomis krito nemažai sudžiuvusių lapų, priminė rudenį. Bet, kaip sakiau, viskas tvarkinga.
Šiukšlių atžvilgiu, teko matyt nepagarbiai į krūmus numestą cigarečių pakelį ar butelį. Pasitaiko čia tokių dalykų, ypač taksistai, viską mėto viską. Apie studentus tai išvis nekalbėsiu, išsigąsit. Centre viskas, žinoma, švaru, bet vis vien, atvykęs į tokią šalį tikiesi daugiau kultūros, atliekų klausimais. Na, bent įsitikinau, kad žemė tai žmonių planeta.

Čia įrodymas, kad vis dar turiu visas galūnes, gyvybiškai svarbius organus ir šiaip, esu pilnos komplektacijos.


Greitas maistas. Vietinėje parko kavinėje užsisakėm sriubos. Veiksmai vyksta paprastai. Vėsiai (tikiuosi, kad vėsiai, šią prielaidą padariau pats) stovi dubenėliai su virta/džiovinta mėsa, virtais makaronais, daržovėmis, soja ir ir.. Užsisakius sriubos, viskas tiesiog užpilama karštu sultiniu ir po kelių minučių valgoma.



Manau, kad dar tikrai lankysiuosi šiame parke. Norėčiau čia pabūti naktį. Visame mieste gatvių žibintus uždega 7 valandą vakaro, nors tada dar būna pakankamai šviesu. Už valandos ar daugiau pradeda sparčiai temti.

Įstabiausias gyvūnas, kurį pavyko nupaveiksluoti buvo "apelsininis malajinis žaltinis sliekas".



Parkelis, kurį juosia, iš pažiūros antikinė kolonada, viduje raizgosi augaliniai motyvai iš augalų, o centre islamiškos ornamentikos formos ir papuošimų fontanas. Tikras košmaras meno istorikams.


Čia pamačiau tai, dėl ko bruzdėjau jau nuo ryto. Angliškai tie padariūkščiai vadinasi "Mouse Dear", lietuviškai būtų elniai-peliukai. Arba nykštukiniai elniai. Dydžio sulig taip garbinamais jorkšyro terjerais, na, gal ir didesni.


Juokingi padarėliai, gamtos išdaigos tokie (čia draugiški palyginimai). Pradėjo lakstyt, tai geros nuotraukos neišėjo pykštelt.


Dar vienas gražus dalykėlis, žuvų kupinas upeliūkštis. Teka iš viršaus ir suskirstytas lygiais, kuriuos skiria slenksčiai. Pasigauti čia vakarienę būtų vieni juokai.



Riebus žuvies pirštelis.. Mmmmm..


Vėliau į viską, kas juda pradėjau žiūrėt kaip į maistą. Taigi, čia karbonadų saugykla.

Einant iš šio mažo zoologijos sodo man gimė nuostabi mintis. Įrengi milžinišką zoologijos sodą, kur gyvūnai klajotų laisvėje, o žmonės, štai, būtų sukišami į tokius narvų labirintus, kuriais galėtų sau keliauti po skirtingas zonas.



Čia yra kampelis didžiausio pasaulyje uždaro/atviro paukščių parko. Nors skelbia, kad tai didžiausias atviras paukštynas, kaip jis gali būti atvirtas, jei viską dengia tinklas? Pristigau čia loginio paaiškinimo. Aišku, jis atviresnis, nei narvas, bet vistiek. Nėjome, nes bilietai nestudentiškų kainų.
Šiaip, kol kas išvis nepastebėjau, kad Malaizijoje būtų kokios studentams ar moksleiviams skirtos nuolaidos. Mažiau gali mokėti tik vaikai, iki dvylikos metų ir senjorai. Šiek tiek piktina, bent jau kai buvai įpratęs, kad Lietuvoje gali važinėti troleibusais su 80% nuolaida, traukiniais su 50% ir taip toliau. Juk jaunimas tai tautos ateitis, tai kodėl, niekšai, neduoda pigiau važinėt?


Sveiki, išvykau į Malaiziją, bet buvau Stounhedže. Va, čia turbūt vienas iš dalykų, kurį mažiausiai būčiau tikėjęsis pasakyt. Bet taip, tai tiesa. Netoli observatorijos yra sumažinta šio monolitinio paminklo kopija, kuris, kaip žinoma, turėjęs astronominę reikšmę.





Šalia Stounhedžo pastatydintos ir dvi sumažintos observatorijų, kopijos, kurios kadaise iškilo kažkur Azijoje.
Tai tiesiog dideli bokštai, su kažin kokia buvusia įranga.
Visa tai įrengta tikrosios, veikiančios observatorijos ir planetariumo kieme. Manau, dar atrasiu laiko apslinakyti ir tenais. O dienai besibaigiant patraukėm link namų. Grįžtant dar kartą teko įsitikinti, kad indai, autobuso vairuotojai verti spyrio kur nors, kur skauda. Daugiausiai dėl to, kad atvažiuoja per anksti ar per vėlai, arba išvis, nesustoja ten kur turėtų. Na taip.


Puikiai situaciją pailiustruojanti reklama. Skelbia, kad verčiau keliaukit traukiniais. Saugiai. Kurie, beje, taip pat sugeba vėluot ir piko metu būna panašūs į silkių statinaites.
Tai tiek įspūdžių iš savaitgalio.

Kasdienis gyvenimas mažiau įdomus, apsipratau su viskuo. Šią savaitę dar nesąmonės visokios vyks, taigi mokslas tik nuo kitos. Grįžo mano kaimynas. Toks visai šaunus berniokas, iš Filipinų. Studina animaciją, trečiam semestre. Savo kambaryje turi mini bibliotekėlę, knygų apie piešimą, įliustravimą ir kitas panašias smagybes.
Dar sužinojau, kad kiek tolėliau nuo centro, kitame universitete mokosi dar penki lietuviai. Pradėsim regzti planą, kaip surengti didžiausią lietuvių susitikimą, Malaizijos mastu.
Šiandien tiek, linkėjimai!